Sukurti autobiografinį filmą apie legenda tapusią moterį Marilyn Monroe nėra lengva. Galimi skirtingi požiūrio taškai: arba remtis klišėmis ir bandyti imituoti jau žinomus biografijos, charakterio bruožus, arba parodyti asmenybę iš dar nematytos, naujos perspektyvos. Panašu, kad režisierius Simonas Curtis pasirinko pirmąjį variantą.
Jo režisuoto filmo „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ centre – žavioji aktorė Marilyn Monroe. Vaizduojama vieno filmo kūrimo scena Anglijoje, kurios trukmė – viena savaitė. Aktorė Michelle Williams įkūnija Marilyn. Pabrėžiama, kad filme pavaizduota tikra istorija, o tai žiūrovą priverčia įtikinti, intriguoja. Filmas yra autobiografinis, nes pastatytas remiantis rašytojo, scenaristo, tuo metu dirbusio režisieriaus pavaduotoju (aktoriaus Eddie'o Redmayne'o), prisiminimais. Jis vaidina Coliną Clarką.
Ko siekia režisierius, pristatydamas šį Marilyn Monroe gyvenimo epizodą? Dėmesys koncentruojamas į jos charakterį: vaikiška, žaisminga, laisva, žavinga, įnoringa, kaprizinga, abejojanti... Parodomas visas Marilyn būdo prieštaringumas, charakterio spalvingumas, kuris ir žavi daugelį jos gerbėjų. Be abejo, stengtasi perteikti aktorės darbo specifiką, kylančias abejones savo talentu, sunkumus, kuriuos teko įveikti filmavimo aikštelėje ir gyvenime. Stereotipiškai parodoma Marilyn: kaip vyrų viliotoja, širdžių daužytoja. Ją įsimylėjęs ar bent susižavėjęs ne vienas vyras.
Žymioji aktorė – ne tik į šlovės viršūnę kopianti moteris, bet ir paprasta, norinti mylėti ir būti mylima, paliekanti ir palikta, išgyvenanti visas žmogiškąsias dramas. Parodoma nelengva Merilyn vaikystė (tėvo niekada nepažinojo, motina atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje). Nagrinėjamas šios asmenybės fenomenas. Tiesa, nieko nežinomo ar neįprasto nepasakoma (ji instinktyvi, natūrali, jai nereikia jokių treniruočių).
Kaip geriausia aktorė filme nominuota Michelle Williams nepriekaištingai perteikia Merilyn Monroe judesių plastiką, išraiškingumą, talentą. Ne ką mažesnį, o gal net geresnį ir ryškesnį, įspūdį palieka aktorius Eddis Redmayne'as, vaidinęs Coliną Clarką.
Tarp Marilyn ir Colino užsimezgęs ryšys atrodo tikras ir prasmingas, tačiau negilus, paviršutiniškas. Tiesa, nors filme vaidina nemažas būrys žymių aktorių (Emma Watson, Judi Dench, Kennethas Branagh’as ir kt.), visas filmas „sukasi“ apie šių dviejų žmonių draugystę.
Marilyn reikia draugo, bendrininko, kuris ją suprastų ir palaikytų nelengvu gyvenimo ir kūrybos etapu. Colinui tai – pirmoji meilė ir galimybė geriau pažinti neeilinę asmenybę. Jo žvilgsnis šiame filme, manau, yra bene svarbiausias. Colinas „atveria“ kitokią, įvairialypę Marilyn Monroe. Tai filmas apie trumpą žmonių susitikimą, kuris pakeičia juos, palieka įspaudus sielose, apie dvasinius, emocinius mainus tarp žmonių. Tačiau nematome stiprių vidinių konfliktų, didelio, sukrečiančio emocijų proveržio. Veiksmo šiame filme beveik nėra. Didelio emocinio sukrėtimo ar ypatingo lūžio momentų taip pat nepatiriame. Lėkštoką scenarijų papildo, įspūdį, to meto koloritą kuria tinkamai parinkta filmavimo aplinka, kostiumai, muzika.
Sakoma, gerą knygą ar gerą filmą norisi skaityti ar žiūrėti dar ir dar kartą. Ar norėtųsi išvysti filmą „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ vėl? Greičiausiai, kad ne. Tai – tiesiog dar vienas bandymas atgaivinti asmenybę, kuri įėjo į kino istoriją. Bandymas priminti, galbūt imituoti ar interpretuoti tai, ko iš tiesų neįmanoma atkartoti. Pažiūrėjus šį filmą, norisi užsukti į kinoteką ir peržiūrėti juostas, kuriose nusifilmavo tikroji Marilyn Monroe.
Trys dokumentiniai filmai, kuriuos rekomenduoja Indrė:
„Baraka“ (1992) - filmas, verčiantis susimąstyti apie gamtos ir žmogaus ryšį, gyvenimo pilnatvę. Be to, puikūs vaizdas;
„Šokis dykumoje“ (2009) – dvelkia mistika, kaip ir rašytojos Jurgos Ivanauskaitės asmenybė ir gyvenimas;
„Egomanija“ (2005) – parodoma, kas atsitinka, kai ego tampa nevaldomas.
--
Rašyk šiuo metu kino teatruose rodomo filmo recenziją ir tapk DELFI recenzentu Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje! Visas sąlygas rasi čia.