Pirmasis įspūdis, kuris susidaro važiuojant link Ventės Rago - tai Dievo pamirštas kampelis. Eismo beveik nėra, vienas kitas einantis žmogelis atrodo taip, lyg būtų ištremtas ar savanoriškai nusprendęs gyventi atsiskyrėlio gyvenimą. Tas įspūdis neapleidžia ir žengiant pirmuosius žingsnius norimo aplankyti objekto link. Ir tik jį pasiekus, supranti, kad iš tiesų čia atvykome ne be reikalo.
Per visą savo gyvenimą esame pabuvoję tikrai ne viename krante, tačiau stovėdami Ventės Rage ir žvelgdami į tolį, kuriame vanduo ir dangus susilieja į vientisą mėlį, apima keistas ir visai netikėtas jausmas, jausmas lyg stovėtume ant žemės krašto. Tuos pojūčius dar labiau sustiprina čia stovintis vienišas antrąjį šimtmetį skaičiuojantis švyturys (pastatytas 1863 metais).
Na, ir be abejo, pagrindinis lankomas objektas, garsinantis Ventės Ragą, - paukščių žiedavimo stotis, 1929 metais įrengta prof. T.Ivanausko dėka. Pro Ventės Ragą eina paukščių migracijos kelias, kuriuo per parą praskrenda net iki 300 000 migruojančių paukščių, todėl per metus sužieduojama per 60 000 sparnuočių. Manoma, kad Ventės Ragas yra viena geriausių vietų Europoje stebėti migruojančius paukščius. Dėl šių įdomių faktų mes turime galimybę apžiūrėti paukščių gaudyklas. Taip pat čia yra ichtiologinė laboratorija, meteorologinė stotis, muziejus.
Tačiau labiausiai netikėtą staigmeną mums pateikė pati gamta. Nusprendę neskubėti ir dar šiek tiek laiko praleisti gamtos ir marių prieglobstyje, nužingsniavome pamariu pasidairyti po apylinkę. Netrukus akį patraukė tolumoje stypsantis Lietuvos pasididžiavimas ir didžiausias paukštis – gandras. Keisčiausia buvo tai, kad mes prie jo vis artėjome, o jis stovėjo visiškai nejudėdamas. Mums priartėjus prie jo vos per metrą, susidarė įspūdis, kad galbūt tai skulptūra. Tik kurį laiką stebėję, gerai įsižiūrėjome į jo mirksinčias akis, supratome, kad tai iš tiesų gyvas gandras.
Natūralioje gamtoje iš arti šio įspūdingo paukščio stebėjimas, jo nebaikštumas ir jo lyg manekeno pozavimas mums, tik šiek tiek kryptelint kaklą, galutinai leido suprasti, jog ši vieta iš tiesų yra ypatinga. Netgi paukščiai atranda ramybę šiame gamtos kampelyje.