Spaudoje pasirodę pasakojimai liudija, kad iš pradžių kariūnai elgėsi jomis kaip tikromis damomis, o prieš kelerius metus lyčių lygybė tapo tokiu savaime suprantamu dalyku, kad vyrukai pradėjo rašyti skundus, jog merginoms taikomi atskiri reikalavimai, ir jos gali kartais vakaroti kambaryje, kai jiems tenka bėgti krosą. Per lietų.
JAV tokių pavyzdžių daugiau – juodaodžiams būdavo skiriami būstai atskiruose kvartaluose, darbo vietos, kad tik visuomenė greičiau priprastų prie kitaip atrodančio žmogaus. Dar vėliau panašios priemonės būdavo taikomos ir kitoms grupėms.
Moterys vadovės
Bet šiandien norisi pakalbėti ne apie būtiniausią išgyvenimą visuomenėje, o apie vadovavimą, nes prieš dvi savaites Europos Komisija paskelbė apie viešų konsultacijų pradžią – ką daryti, kad moterų įmonių valdybose būtų daugiau?
Prieš metus už teisingumą atsakinga komisarė Viviane Reding paragino imtis priemonių, kad moterų įmonių valdybose būtų daugiau ir paprašė bendrovių savarankiškai pasirašyti įsipareigojimus, kad per aštuonerius metus valdybose bus bent 40 proc. moterų – vadovių.
Tuo metu toks prašymas sukėlė aštrių diskusijų net ir tarp pačių moterų, kurios kalbėjo, kad aukščiausiuose sluoksniuose vadovai geba atsirinkti sau į valdybas reikalingus žmones pagal jų sugebėjimus ir norą dirbti, todėl čia kištis tikrai nereikėtų.
Bet Europos Komisija ir lyčių lygybės gynėjai atkerta, kad daugiau nei pusė visų universitetų absolventų – moterys. Be to, dažniausiai jos mokosi geriau, tad kur jos prapuola, jeigu galiausiai valdybose jų lieka vos 12 proc.? Nekalbant apie tai, kad moterų darbo atlygis maždaug penktadaliu mažesnis nei tose pačiose pareigose dirbančių vyrų.
Be to, rodo tyrimai, kad įmonėse, kur daugiau moterų – gaunamas didesnis pelnas. Kaip skelbia EK, „McKinsey“ ataskaitoje padaryta išvada, kad bendrovių, kuriose yra lyčių pusiausvyra, veiklos pajamos 56 proc. didesnės, nei vien tik vyrų valdomose bendrovėse. „Ernst & Young“ nagrinėjo 290 didžiausių biržinių bendrovių rodiklius ir nustatė, kad bendrovių, kurių valdyboje yra bent viena moteris, pajamos buvo daug didesnės nei bendrovių, kurių valdyboje moterų nėra.
ISM Executive School žmogiškųjų išteklių ir organizacijos psichologijos modulių vadovė Margarita Pilkienė pasakoja, kad kuo daugiau moterų tuo ir pelnas didesnis, ir labdaros žmonės teikia daugiau. Taip laimi visi: ir verslas, ir visuomenė
„Tie talentai, kuriuos mes matome auditorijose, kitokius pasirinkimus padaro, arba verslas už jas nusprendžia kitaip (...) Jeigu moterų yra valdyboje, filantropinei veiklai skiriama (...) 27 kartais daugiau. Ką tai reiškia? Kad visuomenė iš verslo gauna daugiau“, - kalba M. Pilkienė.
Ir net sprendimai priimami geresni, nes moterys nebijo klausti ir sužinoti daugiau, kalba dėstytoja.
Ta čiau visi šie skaičiai neįtikino verslo. Ir V. Reding pasiūlytą savanorišką įsipareigojimą per metus pasirašė tik 24 įmonės. Bet bendras skaičius išaugo nuo 11,8 proc. iki 13,7 proc. Tokiais tempais reikės bent 40 metų, kad bent 40 proc. moterų būtų įmonių valdybose.
Šią savaitę Eurobloge: apie moteris ir pozityvią diskriminaciją.
