Vienas, gal ir nepraslydusių, bet per mažai sureikšmintų pareiškimų praėjusią savaitę nuskambėjo iš Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy lūpų, kad jo šalyje – per daug užsieniečių. Taip pasakė imigranto iš Vengrijos sūnus, siekiantis dar vienos kadencijos šalies vadovo poste. Kai kurie politologai neabejoja, kad tai buvo skirta rinkėjams, pavargusiems nuo sunkmečio, kaip jau rašyta ne kartą, dėl darbo vietų stygiaus kaltinantiems atvykėlius.

„Mūsų integracijos sistema veikia vis prasčiau ir prasčiau, nes mes turime per daug užsieniečių savo šalyje, ir mes nebegalime jiems daugiau rasti būsto, darbo ir mokyklų“, - kalbėjo jis. N. Sarkozy prieš dvejus metus buvo pradėjęs masinio romų, atvykusių iš Rumunijos ir Bulgarijos, iškeldinimo iš Prancūzijos akciją, kiek vėliau - atvykėlių iš kitų šalių. Ir per artimiausius penkerius metus jis tikisi sumažinti imigrantų skaičių nuo 180 000 iki 100 000 per metus.

Įdomu tai, kad Prancūzijoje paprotinė saulės teisė tarsi gaji kaip niekur kitur Europoje. Jeigu pasisekė gimti Prancūzijoje, esi prancūzas. Oskaro apdovanojimą geriausio režisieriaus kategorijoje iškovojęs Michelis Hazanavičius – prancūzų tautos pasididžiavimas, nors kilmė – lenkiškai lietuviška.

Galima prisiminti ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kuri – viena aktyviausių N. Sarkozy remėjų, prieš kelis mėnesius išsakė panašią mintį – kad Vokietijoje integracijos sistema neveikia.
Šalyje, kurioje gyvena keli milijonai turkų.

Tam kontekste Europos Komisija viešai pristatė jaunimui skirtą vaizdo klipą, kuris turėjo populiarinti ir remti tautų bendrystę. Tačiau šis vaizdo klipas buvo sutiktas kaip ksenofobiškas filmukas, rašo „Euobserver“. Vaizdo klipe buvo vaizduojama taiki moteris, kuri patraukė trijų agresyviai nusiteikusių svetimšalių dėmesį. Tuomet moteris giliai išvepia ir pradeda daugintis, kol apsupa vyrus ir pavirsta dvylika ES žvaigždučių.

„Kuo mūsų daugiau, tuo mes stipresni“, - sakoma video klipe su aliuzija į tai, kad jau netrukus Kroatija taps 28-a nare ir kitos kelios šalys gali netrukus prisijungti prie Bendrijos.

Ar ksenofobiškas tas filmukas mes jau patys nenuspręsime, nes jis kol kas pašalintas iš interneto. Kitame video klipe – skirtame vyresnei auditorijai, rodoma Turkija, Albanija, Kosovas, Bosnija ir Hercegovina, savo vaizdais panašios į Italiją, Švediją, kitas šalis. Taip siekiant parodyti, kad visi mes panašūs, nors ir skirtingi.

Nuo 2002 m. ES kasmet priima nuo 1,5 mln. iki 2 mln. imigrantų, kurie daugiausia įsikuria D. Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje. Tačiau net ir su tokiais imigrantų srautais darbingo amžiaus žmonių skaičius turėtų sumažėti iki 2060 m. apie 50 mln.

Tie žmonės, kurie šiuo metu socialinės reklamos objektai, netrukus bus mūsų bendruomenės nariai, ko gero, mums patiems uždirbantys pensijas. Ir bus labai svarbi dalis pirmiausia ant ekonominių pamatų pastatytai ES, kuri tebesiekia būti stipriausiai ekonomika pasaulyje.

Todėl galbūt šiandien reikėtų kalbėti ne tik apie vienpusiškas priemones – kaip sumažinti imigrantų skaičių, bet ir kaip padėti tiems, kurie šiandien jau gyvena tarp mūsų. Kad jie nebūtų taborų, Paryžiaus priemiesčių, Berlyno turkiškų kvartalų ar arabiškų D. Britanijos miestų prarastoji karta....

Tuo tarpu vilniečių klausėme apie dar vieną be sienų gyvenančios Europos bruožą - europietiškumą. Ar mes žinome kas yra tas tikrasis europietis ir ko reikia, kad tokiu taptume?