Visos etiketės bus ne smulkiomis ir neįskaitomomis raidėmis kaip dabar, o plačiau ir aiškiau užrašytos, kaip ir meniu restoranuose. Mažose krautuvėlėse mus pasitiks ne laisvalaikiu uždarbiaujantys studentai, bet mūsų močiučių amžiaus besišypsančios pardavėjos. O šokių pamokose ar paskaitose dalyvausime kartu su septintą, aštuntą ar devintą dešimtmetį skaičiuojančiais senjorais. Tokią netolimą ateitį mums piešia verslo futuristai ir strategai.
Europa sensta
Gerai pagalvojus, anoks čia futurizmas, mūsų seneliai gyveno ilgiau už savuosiuos, mūsų tėvai gyvens ilgiau už mūsų senelius. Mokslui žaibiškai tobulėjant, visai sunku nutuokti, kiek gyvensime mes patys.
Šiuo argumentu prieš Briuselį naudojasi ir Turkija. Anot jos, niekaip negaunančios galimybės prisijungti prie Europos Sąjungos, motyvų, neturime bijoti šios islamiškos šalies kaip tik dėl jaunimo. Turkai tvirtina, kad europiečiai sensta labai greitai ir mums reikės jaunų, stiprių žmonių, kurių Turkijoje – apstu, o štai Europoje – nelabai. Nes mes nebe tokie religingi, vaikų gimdome mažiau, mokomės visą gyvenimą ir savirealizacija tampa vis svarbesniu vakarietiškos kultūros įvaikiu nei patys vaikai.
Sunku paneigti, kad turkai teisūs. Bet sunku paneigti ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžius, kad imigrantų integracijos procesas nedavė tokių rezultatų, kokių tikėtasi. Todėl vakarietiškas pasaulis atsigręžia į vyresnės kartos žmones, kurie šiandien gali dirbti ilgai, vis dar nori mokytis ir puikiai geba tai daryti.
Remsime sveiką gyvenseną?
Taigi šie metai ES skirti vyresnių žmonių aktyvumui ir kartų solidarumui. Neįtikėtina, bet iki 2050 m. 65 ir vyresnių kaip 65 metų žmonių dalis ES padidės 70 proc. Tai reiškia kelis dalykus: augs paklausa sveikatos priežiūrai, darbo rinkoje liks vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, dar labiau išpopuliarės sveiko gyvenimo būdo mados. Nes norėsime ne tik ilgo, bet ir kokybiško gyvenimo.
Kai kurie mokslininkai neabejoja, kad valstybė bus priversta remti sveikiau gyvenančius, nes kitaip bus sunku išlaikyti visą sveikatos apsaugos sistemą. Mažiau mokesčių mokės tie, kurie nerūkys, nepersivalgys ir dorai prižiūrės sveikatą.
O toks akibrokštas, kokį sau leido vienas restoranas Vilniuje – užklijavęs lipduką, kad vyresnio amžiaus žmonės – nepageidaujami, atneš dar didesnį visuomenės pasmerkimą ir pragaištį verslui. Nes vyresnioji karta bus ta, kuri turi patirties, laisvės ir pinigų.
„Nematomi“ senjorai
Mes įpratę galvoti apie vyresnio amžiaus žmones kaip apie išlaikytinius ir nebeturinčius gyvenimo džiaugsmo. Tačiau jaunosios kartos mąstymas keičiasi lėčiau nei „jaunėja“ senjorai. Arba priešingai – mes per mažai juos matome ir per mažai apie juos galvojame.
Todėl šiais metais ES paskyrė kartų solidarumui. Tai proga pasirūpinti, kad mūsų tėvai, net ir pasiekę pensijos slenkstį, nesijaustų blogai. Juk jie vis dar savarankiški, jauni ir drąsūs. Ir šie metai puiki proga prie to kažkaip prisidėti.
Čia galite rasti organizacijas, kurios prisideda prie vyresnių žmonių gerovės. O matantiems verslo galimybes pradžios, galima ieškoti čia.
Apie jaunimo galimybes rūpinantis kartų solidarumu – šią savaitę Eurobloge.
Parengė Vytenė Rūkaitė
„Euroblogas.lt“ yra tinklaraštis, kuriame jauni žmonės, gyvenantys įvairiuose Europos kampeliuose, dalijasi savo požiūriu į žemyno aktualijas ir pasakoja asmenines patirtis. Svetainės autoriai kasdien rašo jaunimui svarbiomis temomis – nuo karjeros galimybių iki savanorystės, nuo ekonomikos iki pramogų.
