Visų pirma, jei nėra artimųjų ar draugų, šiuo metu turinčių „emigranto“ statusą, prireiks nemažo pradinio kapitalo. Investicija bus skirta gyvenamajai vietai bei kurui, jei vykstate savo transporto priemone, o ji tikrai reikalinga. Bet apie viską nuo pradžių.
Pirma vieta būsto paieškai Norvegijoje būtų finn.no svetainė (žinoma, norvegų kalba), kurioje čiabuviai perka, parduoda, keičia praktiškai bet kokias gėrybes. Tačiau prieš tai būtina žinoti, kur jūs vykstate ir ko.
Suprantama, jog ieškote darbo, kad nusipirktumėte 66 colių 3D televizorių ir išeigines lakierkas, bet vieta labai svarbu, nuo to priklauso ir būsto kainos. Paprastai mėnesiui kaina svyruoja nuo 4000 kronų (gali papildomai kainuoti elektra, tačiau ji gan pigi 0,4-0,5 kronos už kW), priklausomai nuo vietovės. Pavyzdžiui Stavangeryje, kuriame gausų žuvies pramonės ir kitų fabrikų, būsto nuomos kaina prasideda nuo 7000 kronų ir visa tai emigrantų iš įvairių pasaulio valstybių dėka. Tuo tarpu Osle galima surasti ir pigiau, visgi miestas išties didelis ir atitinkama pasiūla gyvenamam plotui.
Paprastai yra sudaroma nuomos sutartis bei prašoma depozito, na o norint išsikraustyti reikia pranešti prieš 3 mėnesius, tad finansiškai reikia investuoti. Viskas paprasčiau, jei giminaitis ar pažįstamas suteikia lovą ar plotą miegmaišiui savam būste. Na o aplink bet kurį fabriką ar gamyklą, darbinančią darbuotojus be vietinės kalbos, bus gausu gyvenančių lietuvių, lenkų, vokiečių, slovėnų bei tamsaus gymio atėjūnų.
Maisto kainos, vertinant lietuviškomis pajamomis, tikrai nedžiugina, tad vykstant savu automobiliu transportu vertėtų pasirūpinti greitai negendančiomis atsargomis bent mėnesiui – tai tikrai nepakenks jūsų sveikatai, o ir talija atsikračius kilogramo kito tik išryškės. Visgi smarkiai taupant įmanoma apsisukti su 500 kronų per mėnesį būtiniausiems maisto produktams.
Girdėjau sklandantį mitą Lietuvoje, jog galima susirasti darbą dar gyvenant tėvynėje, siunčiant tiesiai CV ir tik tuomet išvykti. Galimybės lygios laimėti loterijoje aukso puodą ar būti nutrenktam žaibo. Teko matyti pačiam CV skaičių, norinčiųjų dirbti viename iš fabrikų ir jų niekas nežiūri - pakanka norinčiųjų "vietinių".
Atvykus vertėtų aplankyti NAV (vietinę Darbo biržą), taip pat yra galimybė persikelti lietuvišką bedarbio pašalpą į kitą Europos valstybę, tereikia paprašyti berods 303 formos. Norint gauti formą, reikia bent 4 savaites būti registruotam bedarbiu. Be abejo NAV‘e būtina norvegų kalba, tad vilčių puoselėti nereikėtų.
Bene pagrindinės darbo vietos yra koncentruotos dviejų agentūrų rankose – ASAP ir ADECCO. Ten dirba specialistai, laisvai kalbantys anglų kalba, tad galėsite nesunkiai paaiškinti, ko ieškote. Bet kokiu atveju pastaruoju metu, itin padidėjus norinčiųjų dirbti Norvegijoje srautams iš Rytų Europos, darbdaviai vis labiau pageidauja norvegų kalbos net ir patiems paprasčiausiems darbams. Na o atskleidę savo tautybę, sutiksite dvi vyraujančias nuomones: lietuviai – tai tinginiai ir vagys; lietuviai – tai patys nuostabiausi darbuotojai, nes jie atvyksta čia kurti savo ateitį ir savo darbą atlieka nepriekaištingai.
Galima kreiptis ir tiesiogiai į fabrikus ar gamyklas, tačiau ten nebūsite šiltai sutikti. Darbdaviai tiesiogiai vengia darbinti nepažįstamus svetimšalius, o tiesioginis FAST kontraktas reikštų visas garantijas ir privilegijas kaip ir eiliniam norvegui. Tad labiau pasitikima agentūromis – jos atsiunčia darbuotoją, o fabrikas jį bet kada gali pakeisti ar, nesant pakankamam darbo kiekiui, išleisti „atostogų“. Tiesa, agentūra pasilieka sau apie 5 procentus darbuotojo atlyginimo. Pavasarį, vasarą gausu statybos, dažymo ir žemės ūkio darbų. Pastarieji prasčiau apmokami, tačiau neretai ūkyje suteikiamas gyvenamas plotas.
Kitas, gana netikėtas faktas, jog Norvegija taip pat „švogerių“ kraštas. Tikimybė įsidarbinti įmonėje smarkiai išauga, jei ten jau dirba jūsų pažįstamas ir, žinoma, jei jis gali jus užtarti kaip išties dorą ir patikimą darbuotoją. Pravartu turėti ir rekomendacijas bei kontaktus iš paskutinės savo darbovietės (vėlgi, jei jus gali apibūdinti kaip patikimą darbuotoją).
Pastebėsite, jog gyvenimas Norvegijoje yra labai taikus, žmonės niekur neskuba ir nesijaudina dėl savo socialinės padėties ar globalinių problemų. Tad nenustebkite negavę atsakymo dėl darbo per savaitę, taip pat pravartu tiesiog pakartotinai paskambinti ir priminti apie save (tikrai nesuerzinsite, gali būti jus tiesiog pamiršo, ypač prieš šventes). Tam pravartu turėti norvegišką telefono numerį. Rekomenduočiau „Lebara“, pakuotė kainuoja 49 kronas su 25 kronų papildymu (sujungimas su kitu „Lebara“ abonentu kainuoja 1 kroną, o pokalbis toliau nemokamas). Naudinga mokėti ir keletą norvegiškų frazių, tačiau 99 procentai vietinės populiacijos supranta anglų kalbą, taip pat niekada nevengia suteikti pagalbos ar atsakyti į klausimus (tikras kultūrinis šokas).
Kuras - bene skaudžiausias resursas. Žinoma, čia jis kainuoja ~14 kronų už litrą, tačiau tiek pat kainuoja ir dvigubas „Snickers“ šokolado batonėlis. Įsivaizduokite, Lietuvoje benzino litras kainuotų kaip šokoladas (1,89 Lt)?! Bet kokiu atveju keliaujant keltu iš Rygos į Stokholmą kuro galima prisipilti Latvijoje ir vėliau Švedijoje. Ten galima atrasti ir LPG dujų kolonėlių.
Tereikia krislelio sėkmės ir jūsų pradinė investicija, kuri gali siekti apie 10 000 Lt, virs šviesesniu rytojumi.
Na ir susiradus darbą, būtina užsiregistruoti vietiniame policijos skyriuje. Tai atliekama internetu, tuomet jums paskiriama atvykimo data. Jokiu būdu nevėluokite. Su savimi reikia turėti asmens dokumentus ir darbo kontraktą ne mažiau nei trims mėnesiams. Priešingu atveju galite negauti leidimo gyventi ir dirbti Norvegijoje. Taip pat būtina užsiregistruoti mokesčių mokėtoju ir gauti D (piliečio) numerį, kitaip bus nuskaitoma 50 proc. mokesčiams. Paprastai kortelė atsiunčiama per porą savaičių. Tuomet galite banke atsidaryti sąskaitą bei gauti atlyginimą. Kol neturi sąskaitos – jums gali išrašyti ir čekį, kurį išgryninsite bet kuriame banke.
Epilogas. Pirmasis mano straipsnis buvo paviršutiniškas, tad trumpai apie save: esu tipinis Lietuvis „emigrantas“, turintis pačios geidžiamiausios socialinės pakraipos magistro laipsnį. Iki krizės dirbau su pardavimais IT skyriuje, laisvu laiku rašiau projektus bei technines galimybių studijas ES struktūrinių fondų finansavimui gauti, pastaruoju metu teko dirbi pirkimų skyriuje didelėje kompanijoje, turiu įkūręs įmonę (ūkinė veikla nevykdoma). Sprendimas išvykti buvo nelengvas – išėjau iš itin saugios ir gana gerai apmokamos darbo vietos (užleidau ją gal būt jums? Dėkoti nereikia), palikau daug draugų ir artimųjų. Tačiau mano ateities planams reikalingas pradinis kapitalas. Tam galima kreiptis į banką ir vergauti 35 metus, arba išvykti 5 metams. Pastaruoju atveju būsite pagirtas valstybės už mažėjantį nedarbo skaičių Lietuvoje ir apkaltintas mokesčių vengimu.
Darbą Norvegijoje radau per savaitę. Tikiuosi ši informacija bus naudinga.
Esi emigravęs? Norėtum rašyti apie savo patirtį ir dalintis ja su kitais DELFI skaitytojais? Rašyk pilieciai@delfi.lt! Arba registruokis mūsų sistemoje, kelk straipsnį ten, rink taškus ir rinkis prizus!