Galų gale ir filmai tikrai kuriami ne tam, kad kam nors įtiktum. Todėl dalinuosi įspūdžiu. Šį kartą apie dalį jaunųjų Pabaltijo kūrėjų filmų, pateiktų konkursinei programai. Gaila, kad neturėjau galimybės pasižiūrėti Latvijos kūrinių ir lietuviškų 1 programos konkursinių filmų.

Nežinau kriterijų pagal kuriuos tarptautinė žiuri komisija renka nugalėtoją, tačiau lenkiu galvą prieš tuos, kurie sugeba iš visai skirtingų filmų – savo tematika, žanru ir trukme – išrinkti patį geriausią. Kaip pasverti ir kaip palyginti penkių minučių filmą-pokštą su išbaigtu rimtu beveik valandos trukmės dokumentiniu darbu? Tiesa, viena esminė pastaba, šiuos savo įspūdžius rašau, dar nežinodama komisijos verdikto.

Estijai atstovauja trys filmai: „Galingojo muilo legenda”, „Sudegintos klaidos” ir „Suskilimas”.

„Galingojo muilo legenda” – komedija, daugelio veiksmo ir fantastinių filmų parodija. Joje buvo galima atpažinti ir „Matricą”, ir prancūziškąjį „Milijonas metų prieš mūsų erą”, gal net „Žvaigždžių karų” vieną kitą personažą. Visko nė neišvardinsi.

Pastebėjau, kad autorius mėgavosi, kurdamas šią pamokančią legendą, skirtą, kaip pats pristatė 7-17 metų amžiaus auditorijai. Na, vaikas vaikui nelygu, bet šešiamečiui pamatyti, kad būti švariam ne taip jau blogai, visai ne pro šalį.

Įdomu tai, kad režisieriui mintis kurti būtent tokį filmą kilo tuo metu, kai besiprausdamas po dušu, slystelėjo ant muilo gabalo. Tada sekė keli judesiai, panašūs į ne patį vikriausią kung fu, padėję išlaikyti pusiausvyrą. Ir štai jums naujo kūrinio užuomazga.

„Sudegintos klaidos” – filmas-išpažintis, paremtas tikrais autoriaus išgyvenimais. Tai, kas tikra ir nuoširdu – jaudina ir neleidžia likti abejingu – toks mano įspūdis apie šį kūrinuką.

„Suskilimas” – trumpametražio filmo tema labai aktuali ir skaudi – patyčios, aplinkinių abejingumas, vienatvė. Tačiau per trumpą laiką ne kažin ką tepasakysi, tik užgriebsi paviršių, ir viskas.

Iš Lietuvai atstovaujančių septynių filmų, pasižiūrėjau penkis: „Kalėdaitis”, „Rendezvous”, „Mano senelis”, „Super M nuotykiai” ir „UB Lama”.

„Kalėdaitis” – nuoširdus, sušildantis kūrinukas, nors skirtas rimties apmąstymams – apie tai, kaip suaugusiųjų poelgiai gali lemti tolimesnius vaiko pasirinkimus.

„Rendevouz” – bandymas savaip interpretuoti plačiai nuskambėjusį ir visų dar po to ilgai aptarinėjamą tragišką kino aktorės ir roko žvaigždės meilės istorijos baigtį.

„Mano senelis” – dokumentinis filmas. Sukurtas su didele meile žmogui, kuriam ir skirtas. Norėjau, kad tas pasakojimas tęstųsi žymiai ir žymiai ilgiau.

„Super M nuotykiai” – smagus neilgai trunkantis filmas-pokštas, kurio siužetas gimė teisingų, anot režisieriaus, jaunuolių kompanijoje, prie alaus. Įkvėptas Turkijos 8-ojo dešimtmečio trash filmų. Ir nors filmo biudžetas nulis litų, rezultatas tikrai ne nulinis. Lauksime tęsinio.

„UB Lama” – brandus išbaigtas dokumentinis darbas, tarsi skvarbus žvilgsnis į patį pagrindinio filmo herojaus – mongolų berniuko sielos vidų, jo svajones ir galimybes jų siekti. Prie filmo kūrimo susibūrė ištisa tarptautinė komanda. Rezultatas - stulbinantis. Todėl siūlau šio filmo pavadinimą gerai įsidėmėti. Apie jį tikrai bus daug kalbama. Ir ne tik Lietuvoje.