„Taip mes tik dar sykį įrodėme, kokie vieningi galime būti“, - sakė Mokinių tarybos pirmininkas Petras Laurinavičius, kuris su kitais Mokinių tarybos atstovais organizavo įvairias „vieningumo“ akcijas. Jie, tik prasidėjus konkursui, dalino įeinantiems į mokyklą bendruomenės nariams lapelius, kuriuose visa informacija - kur registruotis, kaip kovoti už savo mokyklą. Tokia paskata yra svarbi, nes gimnazija - tai vieta, kur mokiniai yra stipriai susikoncentravę ties mokslo sritimi ir tik viešai platinant informaciją bei skelbiant apie tokio pobūdžio projektus, galima visus įtikinti bei suburti stiprų konkurentą kitoms mokykloms „Labas“ mūšyje.
Beje, to paties konkurso nugalėtojais lieporiečiai tapo ir praėjusiais metais - tada gimnazija džiaugėsi grupės „Inculto“ koncertu. Šiais metais, vos paskelbus, kad mokyklos turi galimybę kautis dėl „G&G Sindikato“ koncerto, visa gimnazijos bendruomenė vėl įsijungė į atsakinėjimą į klausimus muzikos tematika. Ne vienas gimnazistas prisipažino, kad tai puiki proga praplėsti savo akiratį ir sužinoti daug faktų apie muziką - juk, norint teisingai atsakyti, kartais tenka net ieškoti informacijos internete ar klausti draugų.
Laimėjus konkursą, gimnazija puolė ruoštis šiam įvykiui. Visą savaitę prieš lauktąjį koncertą mokykloje pamokų ir pertraukų ribas žymėjo ne įprasti skambučiai, o „G&G Sindikato“ muzika. Mokiniai ruošėsi „užsukti bytą“ - mokėsi dainų tekstus, klausėsi „G&G Sindikato“ muzikos, o viskam pasibaigus, jau galvoja - dėl ko kautis „Labas“ pasiūlys kitais metais?
Ypatingai džiuginanti galimybė pabendrauti su atlikėjais
Po koncerto gimnazijos atstovai turėjo ne kasdien pasitaikančią galimybę pakalbėti su grupės nariais. Šio trumpo interviu metu jaunieji žurnalistai klausinėjo grupės įvairių klausimų, o šiuo pokalbiu nori pasidalinti su visais:
- Kokios emocijos po pirmojo „Labas“ mokyklų mūšio concerto?
SVARAS: Mūsų tai fantastiškos, nelabai žodžiais tai nusakysi. Emocijos ne tam skirtos, jos yra atskira sritis, negu žodžiai - jų jais neišsakysi.
- Kokį įspūdį paliko mūsų mokyklos atmosfera?
SVARAS: Atmosfera nuostabi, fantastiška. Niekas negali turėt geresnio turo starto nei grupė, atvažiavusi čia, pas jus.
- O kaip jaučiatės „grįžę“ į mokyklą?
SVARAS: Džiaugiamės, kad nereikia grįžti mokytis (juokiasi).
- Visgi, kokia auditorija Jums priimtiniausia?
SVARAS: Mūsų paslaptis, galbūt ir mūsų paskirtis bei mūsų žinutė būtent ir yra, kad mes neskirstom žmonių nei pagal lytį, nei pagal rasę, nei pagal amžių. Mes žmonėms sakom savo mintis ir jie arba priima jas savy, arba ne.
- Tai savo muzika Jūs bandote pasiųsti kažkokią žinutę, priversti susimąstyti?
SVARAS: Mūsų muzika yra skirta tam, kad klausytojas galvotų. Aš nekenčiu, kai muzikos nesiklausoma, o klausoma, kai ji yra brukama. Mes mėgstam išsakyti daug ką tarp eilučių, ir kiekvienas pats turi įsiklausyti ir savaip tai suprasti.
- Ar galima teigti, kad ši muzika Jus lydėjo nuo vaikystės/jaunystės?
SVARAS: Taip, muzika mus lydėjo nuo vaikystės. Muzika, kuri mus lydėjo, kuri keitėsi, buvo įvairių įvairiausia, perėjom per daug visokiausių žanrų. Bet muzika mus lydėjo nuo vaikystės - kaip ir jus.
- Ar sunku yra išlaikyti savitą stilių, kai visur masiškai vyrauja pop stiliaus muzika?
SVARAS: Ne, mes negalvojam apie jį. Jo mums nėra ir viskas (juokiasi).
- Kokia Jūsų nuomonė apie šiuolaikinį jaunimą?
SVARAS: Gera. Pats dažnai būnu mokyklose su įvairiais projektais, stengiuosi kuo daugiau su jaunimu bendrauti, suprasti jį, palaikyti. Manau, jaunimas geras, todėl sakau – ateitis bus!
PUSHAZ: Norėtųsi, kad jaunimas labiau gerbtų vyresnius, tačiau iš esmės jam viskas yra gerai. Kai mes buvome mokiniai, turėjom savų problemų, kurias dar dabar bandom taisyti ir kiekvienoje kartoje yra atskiros problemos, kiekvienas iš mūsų bando su jomis susitvarkyti, ne išimtis ir tai, ką jūs darote dabar.
- O kaip Jums sekėsi mokykloje?
PUSHAZ: Man mokykla patiko, buvau labai aktyvus. Vesdavau mokykloje šokius, būtent mano iniciatyva buvo įkurtas mokyklos radijas, norėjosi, kad per pertraukas vietoj tylos mokiniai galėtų girdėti muziką. Buvau vertinamas, aišku, buvo ir impulsyvių ar kvailų poelgių, kurių konkrečiai dabar neišskirsiu.
- Kai buvote moksleivis, ar klausėte tokios muzikos, kokią dabar kuriate patys?
PUSHAZ: Aš klausydavausi visko. Nemanau, kad reikia užsibrėžti ir sustoti ties vienu dalyku, gali turėti tai, kas tau arčiausiai širdies, tačiau domėtis reikia įvairia muzika.
- Tai ar mūsų gimnazija patenkino Jūsų lūkesčius?
SVARAS: Taip, tik įdomu, ar mes patenkinom jūsų lūkesčius... Tai yra kur kas svarbiau, nes mes esame visiškai patenkinti!
