Pernai pasidaviau vyro įkalbinėjimams ir išvykome į Berlyną. Jis puikiai išmano Vokietijos istoriją, ko gero galėtų valandų valandas pasakoti neįtikėtinas istorijas apie trečiąjį reichą ir visą tą laikotarpį. Taigi kelionė į Berlyną buvo viena iš jo svajonių. Tačiau aš buvau nusiteikusi pakankamai skeptiškai ir įsitikinusi, jog niekas mano nuomonės nepakeis.
Nusprendėme kelionę pradėti nuo Berlyno sienos, tiksliau to, kas iš jos liko. Pasirinkome vietą, kur anksčiau buvo kapinaitės, tiesa, dalis jų išliko iki mūsų dienų. Tačiau sunku patikėti, jog būtent čia žmonių palaikai buvo iškasami ir metami į krūvas vien tik todėl, kad galėtų būti pastatyta betoninė konstrukcija, kuri ilgam padalino Berlyną į du pasaulius. Toje vietoje, įvairūs istoriniai dokumentai bylojo apie sienos griūtį ir žmonių viltį gyventi kitaip. O mažas kryželis - tarsi atsiprašymas už užniekintus artimųjų kūnus.
Centras. Aleksandro aikštė. Išlipome iš metro. Aš visada galvojau, jog Paryžiuje esantis metro tinklas yra įspūdingas – daug takų ir išėjimų, tačiau nebuvau mačiusi Berlyno. Aleksandro aikštėje puikuojasi didžiulis „Pasaulio laikrodis“, beje, suradome ant jo ir pažymėtą Vilnių.
Į vakarus nuo aikštės iš tolo matosi aukščiausias Berlyno statinys – televizijos bokštas, kitaip dar vadinamas dantų krapštuku. Jo aukštis - 365 metrai. Tiesa, į apžvalgos aikštelę nesikėlėme, nes buvo vakaras ir kasa nedirbo. Taigi nusipirkome vokiško alaus ir įsitaisėme ant suolelių priešais fontaną su Neptūno statula ir mėgavomės vakaru.
Nauja diena ir nauji iššūkiai. Lankytis Berlyne ir nepamatyti didingos Berlyno katedros, Brandenburgo vartų ir Reichstago, tikriausiai būtų nuodėmė. Taigi, mes buvome kaip ir dauguma turistų, tačiau šį kartą aš mačiau ne tik statinius. Įvairiomis istorijomis dvelkiantys pastatai suspindo naujoje šviesoje. Ko gero, turėčiau padėkoti savo vyrui, kuris papasakojo daug neįtikėtinų faktų apie šiuos architektūros paminklus ir įvykius susijusius su jais.
Ką dar galima pamatyti Berlyne? Žinoma Pergalės paminklą. Deja, mums lankantis jis buvo rekonstruojamas ir beveik visą dengė pastoliai. Technologijų mėgėjams būtinai patarčiau užsukti į „Sony centrą“. Tai tarsi miestas po didžiuliu kupolu. Įėjus vidun, pasijunti keistai, tarsi stiklo pilyje.
Vokietijos istorija neatsiejama nuo pakankamai žiaurių įvykių. Taip, aš kalbu apie Holokaustą. Manau, pripažindami praeities klaidas ir įamžindami jas, šios šalies žmonės pasielgė teisingai. Paminklas Holokausto aukoms atminti, jei būsite Berlyne – būtinai jį aplankykite. Čia neišvysite įspūdingų, keistų formų statulų, tik 2711 taisyklingos formos stačiakampiai. Tačiau pats dydis, šis paminklas užima 19 tūkst. kvadratinių metrų, priverčia sustingti. Beje, po juo yra įkurtas ir muziejus, kuriame istorijos klodai ir žinomų Holokausto aukų pavardžių sąrašas. Patikėkit... jis per ilgas, kad suprastum tai, kas vyko...
Na ir pabaigai apie Berlyno zoologijos sodą. Aš pakankamai skeptiškai žiūriu į tokį gyvūnų laikymą. Manau, kiekvienas turime teisę gyventi laisvai, o ne kažkieno pramogai... Tačiau prieš kelionę skaityti įvairūs atsiliepimai, ir pats faktas, jog Berlyno zoologijos sodas patenka į sąrašą geriausių – gražiausių pasaulyje, privertė pakeisti nuomonę. Be to, turėjome laisvą pusdienį, taigi nusprendėme patenkinti smalsumą.
Jo dydis išties įspūdingas. Nuostabiai sutvarkyta aplinka: takeliai, fontanai, suoleliai. Nėra bjauraus kvapo ir viskas „vokiškai“ švaru, o gyvūnams sukurtos mažos jaukios oazės. Suprantu, jog jie čia laikomi nelaisvėje, tačiau palyginus su Kauno Zoologijos sodu, čia - rojus.
Baltosios meškos tingiai vaikštinėja, o sukaitusios neria į vandenį. Jų kailis baltas ir žvilga. Banda dramblių kažką kramsnoja, o mažylis vaikštinėja aplinkui, nerasdamas sau vietos. Netikėjau, jog begemotai taip gerai plaukioja. Specialiai įrengtame akvariume galima matyti didžiulių padarų gebėjimus. Paukščiai, kalnų ožiai, zebrai, žirafos, liūtai... visa gyvūnų paletė. Norint apsilankyti roplių muziejuje, reikia pirkti papildomą bilietą. Na, šie padarai manęs ypatingai nežavi, todėl nusprendėme ten neiti.
Tiesa, jei nuspręsite apsilankyti Berlyno zoologijos sode nepraeikite ir pro Kaizerio Vilhelmo bažnyčią, kuri stovi kitoje sodo pusėje. Iš išorės statinys atrodo kaip didelė griuvėsių krūva, keistai įsiterpusi į urbanistinio miesto vaizdą, tačiau viduje užverskite galvas... lubos ir sienos ištapytos nuostabiausiomis mozaikomis ir atrodo kaip atvirukas. Beje, netoli šių dviejų objektų galima aptikti ir erotikos muziejų, tačiau apie jį nutylėsiu. Žinoma, ne toks kaip Amsterdame, bet pamatyti ir sužadinti vaizduotę – gali.
Taigi, jei nuspręsite važiuoti į vokiškai tvarkingą ir švarų Berlyną, nepamirškite pasidomėti istorija. Jei vaikštinėsite, kaip ir aš pirmą kartą, tiesiog žvelgdami į statinius arba klausydami gido – nieko nebus.
