Nenorėjusi būti įvardyta viešbučių grupės „Europa group“, kuriai priklausantis viešbutis ieško kambarinių, praktikančių atstovė DELFI sakė, kad tokia praktika turi paklausą. Ji esą aktuali kolegijose viešbučių administravimą studijuojantiems jaunuoliams.
„Dažnai būna, kad studentai ieško praktikos. Ankstesnis pasiūlymas atlikti praktiką mūsų viešbutyje taip pat pasiteisino. Kolegijose, kuriose studentai studijuoja viešbučių administravimą, kai kurie praktikos vadovai reikalauja susipažinti ir su kambarinių darbo specifika“, – komentavo atstovė.
Dažnai oficialiai įdarbina pusei dienos
Apie tai išgirdęs Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas mano, kad viešbutis, ieškodamas praktikančių kambarinių, naudojasi tuo, kad joms galima nemokėti.
Jo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje kambarinių nerengia jokia mokymo įstaiga. Atskirus kursus, pavyzdžiui, portjė anksčiau esą rengdavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.
Pašnekovas tvirtina, kad paslaugų sektoriuje dažniausias pažeidimas yra, kai žmonės oficialiai įdarbinami puse etato, o dirba visą dieną.
„Lietuvoje pastaruosius keletą metų kai kurie viešbučiai ir restoranai padavėjus priima pusei etato su minimaliu atlyginimu. Likusią dalį jie patys turi prisirinkti arbatpinigiais. Tai leidžia jiems mokėti dvigubai mažiau, o jie dirba tiek, kiek reikia darbdaviui. Ši tendencija aptarnavimo sistemoje yra labai populiari“, – kalbėjo jis.
Už praktiką dažniausiai nemokama
Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV online LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė DELFI sakė, kad iš tiesų balandis ir gegužė yra tie mėnesiai, kai gerokai padaugėja pasiūlymų studentų praktikai atlikti. Tačiau ji iki šiol nebuvo susidūrusi su siūlymu atlikti kambarinių praktiką.
„Manau, kambarinės darbas nereikalauja itin aukštos kvalifikacijos, išsilavinimo ir įgūdžių, tai tiesiog gana sunkus fizinis darbas. Jei įmonei reikalinga kambarinė, tai ir turėtų ieškoti kambarinės, o ne kambarinės-praktikantės. Manau tokio tipo skelbimas atskleidžia piktnaudžiavimą šių dienų situacija – dideliu nedarbu“, – savo nuomonę išsakė personalo paieškos bendrovės atstovė.
Anot jos, dažniausiai praktikos vietas siūlo didelės, gerai žinomos įmonės: bankai, prekybos, transporto bei logistikos įmonės.
„Studentai, atlikdami praktiką, turi galimybę savo teorines žinias transporto, ekspedicijos, pardavimo, teisės, informacinių technologijų, buhalterijos, personalo bei administravimo srityse pritaikyti praktikoje. Tai abiem pusėms naudingas sandoris, tik dažnai praktikos metu studentams nesiūlomas atlygis“, – sakė R. Karavaitienė.
Pašnekovės pastebėjimu, praktikantams įmonės duoda atlikti nuobodžias, užsilikusias ir laikui imlias užduotis, kuriomis nenori apkrauti savo darbuotojų. Įmonės studentus praktikai priima ir su tikimybe, kad studentas pasiliks dirbti. Vasarą dažnai praktikantai priimami į atostogaujančių darbuotojų vietą.
Būtina trišalė sutartis
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis DELFI aiškino, kad praktika galima tuomet, kai yra sudaroma trišalė sutartis tarp praktikanto, jį priimančios įmonės ir jį mokančios institucijos.
Praktikos metu gali būti, bet nebūtinai, sudaromos darbo sutartys.
V.Mačiulaičio teigimu, studentų skundai dėl praktikų yra pakankamai reti.
„Negalima sakyti, kad pažeidimų nėra, tačiau per pastaruosius kelerius metus esame sulaukę vieno kito signalo. Mat praktikantą priimanti įmonė turi ne tik sužiūrėti darbo laiką, bet ir paisyti darbo saugos reikalavimų. Tačiau su praktika problemų mes neturime, nes teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus“, – sakė jis.
Paslaugų sektoriuje, pašnekovo teigimu, dažniausi būna darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimai. Paprastai kalbant, kai darbuotojas oficialiai yra įdarbintas puse etato, o iš tiesų dirba kur kas ilgiau.
„Tikėtina, kad tokie darbuotojai gali gauti ir atlyginimą vokeliuose. Prancūzijoje šis reiškinys įvardijamas kaip nelegalus darbas. O Lietuvoje ir daugelyje Europos Sąjungos šalių jis nepatenka po nelegalaus darbo sąvoka ir yra traktuojamas kaip darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimas“, – sakė V. Mačiulaitis.
Darbo ir poilsio laiko pažeidimas darbdaviui gresia 500-5000 Lt bauda.