Prancūzijos Šiaurėje randama mirtinai sušalusi mergina Mona. Apie paskutines jos gyvenimo savaites sužinome iš žmonių, susidūrusių su Mona, prisiminimų ir pasakojimų. Režisierė dėlioja jų mintis tarsi mozaiką, taip sukurdama dokumentiškumo įspūdį. Apie ją kalbą tie, kurie smerkė, kurie žavėjosi, kurie prievartavo ir išnaudojo, kurie bandė ją grąžinti į įprastą gyvenimą. Tačiau niekam, nei vienam iš laikinų pakeleivių ar sugyventinių, nepavyko perprasti jaunos atsiskyrėlės, savanoriškai atsisakiusios visuomenės ir jos primetamų įsipareigojimų.
Režisierė mums nepaaiškina ir neparodo, kodėl Mona pradėjo savo klajones. Esame priversti stebėti lėtą ir skausmingą jaunos moters degradaciją. Pradėdama savo kelionę kaip keliautoja, ji tapo atsiskyrusia valkata. Tačiau kad ir koks skaudus merginos krytis, kad ir kokia baisi jos gyvenimo pabaiga, begalinė kelionė į susikurtą ar įsivaizduojamą laisvę atrodo siekiamybė, vienintelis tikras tikslas.
Jai sako: „Pasirinkdama absoliučią laisvę, tu gavai absoliučią vienatvę“. Ji sutinka su vienatve, su amžinu pasyvumu, sutinka ir su žmonių panieka bei pasišlykštėjimu. Susitaiko su faktu, kad ji gąsdina žmones, kad jie jos bijo. Tik klajodama iš vienos vietos į kitą, teturėdama pinigų cigaretėms ir duonai, Mona gali jaustis niekam neįsipareigojusi, neartima, nesuvaržyta; net ir suprasdama ar bent nujausdama, kad jos siekis pamažu veda į savidestrukciją.
Šiame filme viskas atrodo realistiška ir tikra, be jokių vilties prošvaisčių. Pradedant niūriais šaltojo metų periodo Prancūzijos kraštovaizdžiais ir tamsiu koloritu, baigiant retai teskambančiu, bet įtaigiu styginių instrumentų garso takeliu.
Tačiau dar didesnis liūdesys apima, kai supranti, jog net ir tau, žiūrovui, neleidžiama pažinti Monos. Atrodo, kad jos charakteris ir būdas nuolat kinta. Čia ji drąsi, savimi pasitikinti, čia baikšti ir pažeidžiama, čia agresyvi ir atžagari. O kas, jei ir tu, net jei savo gyvenimą baigsi gražiuose namuose, apsuptas žmonių, taip ir liksi niekieno nesuprastas ir nepažintas? O kas, jei Mona pasirinko tokį kelią būtent dėl šios nuojautos – kad ir kur, kad ir tarp kokių žmonių būsi, vis vien liksi visiškai vienas?..
Filmas bus rodomas festivalio „Žiemos ekranai" metu.