Šiame kūrinyje šeima atskleidžiama ir nagrinėjama naudojant tragedijos prizmę – jauniausioji dukra Vilou gimsta neįgali. Jau vien nėštumo laikotarpiu motinos įsčiose jai lūžta septyni kaulai, dar keturi subyra Cezario pjūvio metu ir dar keletas iškart po gimimo gaivinant. Ligos pavadinimas - nebaigtinė osteogenezė, žmogiškiau – trapių kaulų liga.
Ji pasireiškia kolageno trūkumu, dėl ko kauleliai gali lūžti net čiaudint. Taigi, septynerių metų Vilou per savo gyvenimėlį yra susilaužiusi jau 75 kaulus. Štai tokiame liūdname fone ir vystosi šeimos gyvenimas, kurią sudaro serganti mergaitė Vilou, jos vyresnioji sesuo Amelija, mama, buvusi konditerijos šefė, dabar kone profesionali slaugė Šarlotė ir paprastas, teisingas policininkas - tėtis Šonas.
Kūrinyje smulkiai ir išsamiai aprašomas šeimos, patiriančios nelengvą dalią, kasdieninis gyvenimas. Paprastai atskleidžiami itin skausmingi dalykai: mamos vardan sergančio vaiko paaukotas gyvenimas, santykiai su vyru, likusi šeima. Sesers neviltis, suvokiant, jog ji niekam nereikalinga ir nesvarbi - nematoma. Tėčio karštligiškas bandymas su viskuo susidoroti, deja, bevaisis.
Istorijos veiksmas pateikiamas dvejų metų perspektyvoje, per kuriuos įvyksta esminiai pasikeitimai. Šeima, galutinai prislėgta padėties, nusprendžia paduoti į teismą akušerę – ginekologę, prižiūrėjusią Šarlotę, dėl Vilou gimimo. Bylos esmė – akušerė turėjo ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu nustatyti sudėtingą ligą taip suteikdama teisę pacientei pasirinkti, ar gimdyti šį kūdikį. Išties neįtikėtinas ir trikdantis ieškinys. Tačiau knygoje labai aiškiai atskleidžiami tokio ieškinio motyvai ir kokį pragarą žemėje dėl jo tenka pereiti šeimai, padavusiai į teismą. Juolab, kad atsakovė – geriausia pagrindinės herojės Šarlotės draugė...
Knyga labai įtikima trimis aspektais:
Medicininiu – autorė pateikia išsamią informaciją apie ligą, jos formas, pasekmes, gydymo metodus ir kitas specifines žinias. Tarkim, jog trapių kaulų liga sergantys vaikai būna ne pagal savo amžių protingi bei apsiskaitę, nes didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžia nejudriai, laukdami, kol sugis lūžiai ir skaitydami, rinkdami informaciją.
Teisiniu – didelę dalį knygos užima teismo proceso aprašymas, bylos nagrinėjimas, liudijimai, advokatų kalbos. Šios akademinės srities fone išryškinami herojų jausmai ir kančios bylos nagrinėjimo metu ir jo netikėti posūkiai.
Jausminiu – autorė labai įsigilinusi į šeimos, gyvenančios tokiomis sąlygomis tarpusavio santykius, bendravimą, vystymąsi. Rašydama knygą ji nemažai laiko praleido su šia liga sergančiais vaikučiais bei jų tėveliais. Todėl, nors ir kaip šiurpiai skambėtų kai kurie įvykiai bei mintys, jų autentiškumu nesinori abejoti. Stiprybė, kova ir prisitaikymas sklinda iš kiekvieno šios knygos skyriaus.
Kūrinio autentiškumas leidžia daryti prielaidą (kuri patvirtinama padėkoje), jog ši knyga yra didelis kolektyvinis darbas žmonių, įvairiais aspektais susietų su pasakojama istorija ir aprašytų talentingos rašytojos puikiai atskleidusios veikėjų charakterius. Skaitytojų netgi laukia keletas malonių siurprizų – knygoje pateikiami profesionalūs desertų receptai, kaip paralelė duodanti toną kitam skyriui. Receptas čia – meninės išraiškos priemonė.
Tačiau vertinant šį kūrinį grožinės literatūros kontekste – jis didelės išliekamosios vertės neturi. Neatspindi kažkokių esminių istorinių įvykių, žmogaus virsmų, nepasižymi labai išraiškingu meniniu stiliumi, ypatinga kalbos raiška. Toks kūrinys labai tinkamas ekranizacijai, nes pateikiami aiškiai suformuoti charakteriai. Parinkus gerus aktorius, jo „sugadinti“ beveik neįmanoma.
Ar knyga įdomi? Taip. Ar įtraukianti? Taip. Ar verta ją paskaityti? Tuo atveju, jei daugiau neturite ką veikti arba esate užkietėjusi (-ęs) šio žanro gerbėja (-as). Vis gi, tai penki su puse šimto puslapių išgyvenimų, kurie jokių didelių tiesų neatskleidžia (žinoma, tai labai individualu), tačiau duoda peno pamąstyti. Be abejonės, rekomenduotina žmonėms, susidūrusiems su negalia.