Tuo metu turėjau pirmą savo automobilį BMW3, jame buvo sumontuota signalizacija su slapuku, be kurio automobilio užkurti buvo tiesiog neįmanoma. Vieną rytą turėjau važiuoti į egzaminą, bet išeidamas iš namų neradau to slapuko. Sugaišau gerą pusvalandį ieškodamas, neradau. Į egzaminą pavėlavau, teko laikyti kitą kartą.
Vakare paieškos buvo pratęstos, bet... susitaikiau su tuo, kad gal pamečiau prie namų. Automobilį pristačiau į servisą, kur buvo išmontuota visa įranga. Grįžusį namo iš serviso mama pasitiko klausdama: „Šito daikčiuko ieškojai?“ Mama jį surado roboto dulkių talpykloje.
Antrasis juokas – iš mobiliųjų telefonų eros pradžios Lietuvoje. Kai į rinką įžengė pigesnis ryšio operatorius, kuri laiką skambučio pirmos 2 sekundės buvo nemokamos. Buvau gal septintoje klasėje, kai su draugais kalbėdavome tas pora sekundžių. Pavyzdžiui:
– Labas, kur tu?
– Labas, namie.
– Gal prie ežero?
– Susitinkam prie Žaliukų.
– OK, lauksiu.
– Būsiu po valandos.
Savo pasakojimus apie nutikimus naudojantis technologijomis siųskite adresu konkursai@delfi.lt – laimėtojas bus apdovanotas „pirmi.lt“ dulkių siurbliu–robotu!
