Taigi, kaip Strongas iš namų pateko į sanitarinę tarnybą? Katinėlio istorija – tai eilinis neatsakingų beširdžių šeimininkų poelgis. Šie išsikraustė iš buto, o Strongą tiesiog paliko. Radęs katinėlį savo bute, savininkas tiesiog pasiuto. Kaltino visus, tik ne nuomininkus. Su dideliu nepasitenkinimu ir priekaištais atvežė katinėlį į sanitarinę tarnybą ir paliko. Viską Strongas stebėjo didžiulėmis akimis. Stebėjo ir... iškart nustojo valgyti.
Tarnybos darbuotojai kreipėsi pagalbos dėl katinuko perėmimo, nes Strongo elgesys kėlė didelį nerimą.
Atsivežėme Strongą į „Beglobio“ prieglaudą. Tačiau Strongas ir toliau nevalgė. Siūlėme skaniausius konservus, tačiau jis tik lyžtelėdavo ir nusisukdavo. Ir vėl kažką mąstydavo, žiūrėdamas didelėmis apvaliomis akimis. Dar neteko matyti tokio mąstytojo.
Po kelių dienų Strongas pradėjo sloguoti. Nuskubėjome į kliniką, padarėme kraujo tyrimus. Strongas karščiavo, tačiau jo leukocitai buvo vos vos normos ribose. Leidome vaistus, antibiotikus ir vėl po poros dienų skubėjome į kliniką, nes Strongo būklė nepagėrėjo. Vėl kraujo tyrimai. O tada baisiausias verdiktas – maras, mirtina liga. Leukocitų Strongo kraujyje jau nebeliko, vadinasi, nebeliko kam kovoti su virusu. Iš klinikos Strongas iš karto važiavo į globėjos namus.
Kasdien – lašalinės, organizmą stiprinantys vaistai, prievartinis maitinimas. Gyvūnų globėjai žino, ką tai reiškia. Ir viską lydinti baisi neviltis – Strongas nevalgo, spjauna maistą, nebegali paeiti, neteko daugiau nei kilogramo svorio, liko tik šešėlis. Ir tas jausmas – turbūt labai kankinasi. Reikia jį užmigdyti. Tačiau kaskart pasižiūrėjus į tas dideles akis, globėja pagalvodavo – dar ne šiandien. Slinko savaitės, Strongas, neturėdamas atsparumo susirgo ir kaliciviroze, virusu, kuris iki baisiausių žaizdų pažeidžia liežuvį ir gomurį. Po to dar prikibo baisiausia pūlinga sloga. Strongas visiškai neprakvėpavo pro nosį, kurią buvo užgulę žalsvi pūliai.
O valgyti juk gyvybiškai būtina... Taigi, visas ilgas savaites globėja priverstinai maitino Strongą. Po nedaug, po truputį, bet dažnai.
Ir štai, po beveik keturių savaičių kovos su mirtinomis ligomis, po baisios nevilties ir nuovargio Strongas pats paprašė maisto! Strongas nugalėjo! Jis nugalėjo pačius baisiausius virusus, jis išgyveno.
Dabar Strongas ieško namų, kuriuose jo niekada nepaliks, niekada neišduos. Strongas – labai ramus, labai geras, visuomet kažkaip susimastęs, toks ir liko – visiškas filosofas. Visiškai nekonfliktiškas, su visais sutaria, nuo aršesnių ramiai pasitraukia, susiranda savo kampą ir atidžiai stebi aplinką. Jis – labai įdomus katinėlis tiek charakterio savybėmis, tiek išvaizda. Katinėlio galvytė apvali, kailiukas juodas, vietomis banguotas su sidabriniu poplaukiu. Strongas labai mėgsta praustis, labai tvarkingas, kastruotas.
Jeigu pamilote šį katinėlį ir norite jį priglausti, skambinkite globėjai tel. 8 652 44 093 arba rašykite el. paštu info@beglobis.com
Būdami gyvūnų globėjai mes nuolat susiduriame su gyvūnų netektimis, su baisiomis ligomis, su kančia ir skausmu. Viena baisiausių kačių ligų – panleukopenija, liaudyje vadinamas maras. Patekęs į organizmą maro virusas ardo limfocitus, pažeidžia plonųjų žarnų sienelių ląsteles. Katė pradeda staiga ir stipriai viduriuoti, dažniausiai su krauju, ji vemia, nevalgo, jos žarnynas tiesiog išgraužiamas. Maras negailestingas. Neskiepytus gyvūnus jis nužudo greitai ir labai skausmingai.
Maras neapsiriboja vienu. Savo kelyje jis nušluoja beveik visus, kurie yra neskiepyti. Maras ilgai lieka, jo virusą labai sunku išnaikinti. Kita labai pavojinga ir negydant mirtina liga – kalicivirozė. Ji pažeidžia gomurį, liežuvį iki baisiausių kraujuojančių žaizdų. Katė negali valgyti, silpsta ir miršta. Nuo visų šių mirtinų ligų galima apsaugoti tik vieninteliu būdu – kompleksiniu skiepu. Būtinai paskiepykite savo augintinius. Strongas išgyveno, tačiau tūkstančiai nuo šių ligų miršta. Ir niekada nenuleiskite rankų. Kartais beviltiškiausi atvejai virsta stebuklu.