Apleistoje Senųjų Trakų fermoje gyveno kelios niekieno katės – pilka, mėlynąją rusų katę primenanti mamytė su vaikučiais ir jaunutė marmuriukė. Katinėlių bėda neliko nepastebėta. Visi paimti iš nesaugios vietos. Gyvūnų globos VšĮ „Mažoji Liza“ pagydė, paskiepijo, rado šeimininkus jiems, išleido linkėdama viso ko geriausio. Visi iškeliavo, išskyrus vieną. Pilkąją mamytę, tokią panašią į kilmingąją mėlynąją. Pavadinome ją Greisi, tikėjomės padovanosią katytę puikiems žmonėms...

Bet Greisi istorija nesiklostė taip sklandžiai. Akytės vis pūliavo, niekaip nesisekė išgydyti. O dar sterilizacijos metu kūne buvo aptikta kulka... Pamatytumėt Greisi – rami, lėta, mėgstanti pasnūduriuoti, tikrai nelakstanti kaip įkirpta, nekimbanti prie žmonių. Bet ne, kažkam užkliuvo, kažkam norėjosi pašaudyti...

Kulką sėkmingai išėmė, bet sekė pakartotiniai vizitai pas oftalmologą, tyrimai. Greisi nustatytas eozinofilinis sindromas - liga, kurią reikia stabdyti, nes negydant prarandamos akys. Tada keli mėnesiai bandymų pagerinti būklę vaistais. Ir vėl nusivylimas – vienos akytės išgelbėti vis dėlto neįmanoma. Ji – skausminga, išsipūtusi ir galiausiai vis tiek bus prarasta (paskutinė foto).

Oftalmologas apsisprendė akytę šalinti. Bet... Paaiškėjo, kad cukrus katės kraujyje viršija normą net 4,5 karto! Apie operaciją nebegalėjo būti net kalbos. Greisi būtinas gydymas insulinu: dvi kelionės į kliniką kasdien, vis matuojant cukraus kiekį ir, atsižvelgus į jį, dozuojant insuliną. Paskutinės žinios labai neblogos – cukraus kiekis šiek tiek sumažėjęs, akytės operacijai jau paskirtas laikas.

Kovą už Greisi sveikatą papasakojome praleisdami emocijas. Turbūt galite nuspėti, kokios jos, jei kada nors turėjote mylimą gyvūną, kuris susirgo, ir, atrodo, išeities nėra, ir pinigų nėra, ir laiko, ir jėgų... O jis glaudžiasi ir pasitiki tavimi, ir sakai sau, dar pasistengus gal viskas pasikeis. Dar truputį pasistengti, dar nepasiduoti.

Greisi neturi šeimininko, tik globėjus. Jie stengiasi iš paskutiniųjų, bet... Jos ligos jau pareikalavo iš tiesų įspūdingos sumos. Vien kelionės į kliniką „cukraus ieškoti“ ir insulino injekcijoms atsiėjo 619 litų. O dar prieš akis – akytės šalinimo operacija (~300 litų). Tad būtume labai dėkingi, jei bent po truputį paremtumėte VšĮ „Mažoji Liza“ nelengvoje kovoje už jos sveikatą, o greičiausiai - ir gyvybę.

Greisi globojama Vilniuje, tik vežioti į kliniką prieglobstį suteikęs žmogus negali, tai daro savanoriai, nors laiko taip katastrofiškai stinga, kai globotinius ne tik ant rankų, bet ir ant kojų pirštų sunku suskaičiuoti.

Todėl ieškome žmogaus, kuris išties ranką ir Greisi, ir kaip voverėms rate lekiantiems savanoriams – priims katytę į savo namus ir pasirūpins ja. Apibrėžtą laiką arba visam laikui.

Kokia ji? Greisi - jaukus pilkas kamuolėlis – elgiasi kaip visos kitos katės, mėgsta stebėti praeivius nuo palangės, pažįsta atidaromo šaldytuvo garsą, moka murkti ir tyliai glaustytis. Ji nėra senutė. Dar daug metų jos lauktų, jei viską spėtume, jei išgalėtume suteikti reikiamą pagalbą. Skiepyta, sterilizuota.

Tik vieniems tai jau per sunku... Per praėjusius metus VšĮ „Mažoji Liza“ savanoriai padėjo rasti namus daugiau nei šimtui kačių ir šunų (net neturint prieglaudos), jie gydyti, skiepyti, sterilizuoti. Padėkite mums neprarasti pasitikėjimo savo jėgomis ir toliau, padėkite išgelbėti ir Greisi.

Jei galite pagelbėti Greisi ir mums, rašykite, skambinkite tel.nr. 860014377, el. paštu info@mazojiliza.lt.

Svarbu - katytei skirtas specialus maitinimas diabetikams. Gal turite Jums nebereikalingo, o Greisi taip būtino maistuko? Būsime dėkingi, jei jį padovanosite mūsų ligoniukei.