Šį pavasarį Maksas rastas Vilniaus priemiestyje, vienišas ir apleistas. Kaip toks šuo buvo pamestas, dabar neaišku, bet jis pateko į sanitarinę tarnybą. Laimė, iš jos šį daug niūfaundlendo kraujo turintį šunį paėmė geri žmonės, tik nepasisekė jam ten ilgam apsistoti, nes iš voljero rasdavo kaip pabėgti; taip atsidūrė „SOS gyvūnų“ prieglaudoje ir bendrai sutarta jam ieškoti patogesnių namų.
Geriausia Maksui būtų arba bute, name, bet su sąlyga, kad bus dažnai vedžiojamas, arba kad galėtų laisvai vaikštinėti po patikimai aptvertą teritoriją.
Žinoma, ne kaip sargas, jis greičiau jau kompanionas, draugas, o gal net mokytojas.
Maksas geras šuo, mėgstantis žmonių dėmesį ir smalsaujantis, kur kas vyksta. O jau kai eina pasivaikščioti, to dėmesio tikrai netrūksta. Ir suaugę, ir vaikai Maksui šypsosi! Dar šis šuo labai mėgsta vandenį. Ne stebuklas - niūfaundlendai juk skęstančiųjų gelbėtojai. Ar Neryje, ar mažam upeliuke Maksas mielai braidžioja, o žolėje parvirtęs kartais ir pasivolioja kaip mažas. Nes šiaip jis nėra mažas, nei ūgiu, nei amžiumi.
Kodėl Maksas vis dar naminėje globoje, o ne jau laimingai padovanotas? Nes jis aklas. Pagyvenusiems šunims neretai taip nutinka, bet jie paprastai prisitaiko, naudojasi uosle, klausa, o gal ir mums nežinomais šuniškais jutimais. Takais jį reikia vesti už pavadžio, o atviroj teritorijoj ar šunų vedžiojimo aikštelėje sau laisvai maklinėja. Nežinantys net nenori patikėti, kad šis gigantas neregi! Bet štai išgirdę, kad mūsų niūfaundlendiškas dičkis aklas, potencialūs norėtojai staiga nutyla ir deda ragelį...
Taip, jam reikia tam tikrų sąlygų ir jis negyvens dar dešimties metų. Taip, nors jis neturi ryškių sveikatos problemų, išskyrus aklumą, bet prireikus jo nepasinešiosi krepšelyje. Tačiau toks Šuo... Jis tikrai turi rasti ramų saugų uostą ir žmogų, kuris būtų tikras, patikimas draugas per visus tuos auksinio rudens metus.
Dėl Makso skambinti 860001238 (Milda), arba 8 683 69502 (Ilona), rašyti info@sos-gyvunai.lt. Globojamas Vilniuje.