Dažnai žmogui sakoma: esi per jaunas, kad galėtum būti paaukštintas pareigose, esi per senas keisti darbą ar kelti kvalifikaciją ir taip toliau. Tokios pažiūros yra ydingos, netoleruotinos. Nors mūsų visuomenė sparčiai senėja, tačiau žmonių, pirmiausia – valdininkų, nuostatos ir stereotipai keičiasi itin lėtai.
Bet amžiaus naudojimas kaip sveikatos, gebėjimo perimti informaciją ar kompetentingumo atitikmenį, kuomet vertinant žmogų neįtraukiamos jo individualios savybės ir sugebėjimai, yra labai abejotini.
Tačiau šį kartą – apie ypatingą sritį, kurioje diskriminuojami vyresnio amžiaus žmonės. Neseniai spaudoje buvo paskelbti artimiausi Lietuvos biurokratų planai – laiku nepasitikrinus sveikatos bus stabdoma teisė vairuoti automobilį.
Kaip žinia, lengvųjų automobilių bei motociklų vairuotojai sveikatą tikrintis turi kas 10 metų, o autobusų ir vilkikų – kas penkerius metus. Tai – realūs, gyvenimo patirtimi pagrįsti terminai. Griežtinti (dažninti) vairuotojų sveikatos patikrų kontrolę inicijavo susisiekimo ministerija, o LR Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai nusprendė pateikti pasiūlymą dėl medicininės pažymos galiojimo ir vairuotojo pažymėjimo statuso susiejimo. Tai reiškia, kad pasibaigus galioti medicininei patikrai, automatiškai vairuotojui būtų sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonę.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektu papildyta įstatymo nuostata, kad vairuotojams nepasitikrinus sveikatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu, VR ministro nustatyta tvarka, vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu.
Tokiu būdu medicininės pažymos galiojimo terminas tiesiogiai susiejamas su vairuotojo pažymėjimo galiojimo laiku. Jei vairuotojui medicininė pažyma išduota penkeriems metams, praėjus šiam terminui, būtų laikinai sustabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas iki tol, kol asmuo pasitikrintų sveikatą. Tai padarius, vairuotojo pažymėjimas vėl būtų paskelbiamas galiojančiu.
Kad pateisintų čia minėtus pakeitimus, VRM net pateikia duomenis ir teigia: „Nustatyta gana daug eismo įvykių, kurie įvyko Lietuvoje dėl priežasčių, susijusių su vairuotojų sveikata: 2018 m. – 18 įvykių (3 asmenys sužeisti), 2019 m. – 13 įvykių (3 asm. sužeisti), 2020 m. – 12 įvykių (3 asm. sužeisti), 2021 m. – 19 įvykių (7 asm. sužeisti, 1 mirė prie vairo).“
Deja, tokia „statistika“ yra niekinė, ji nieko nerodo, nes yra ištraukta iš bendros statistikos ir nesusieta su vairuotojo amžiumi. Reikėtų pateikti pilną statistiką, nurodant vairuotojų amžių ir kitus duomenis. Lietuvos vairuotojų sąjungos vadovas Virgilijus Sadauskas teigia, kad nėra jokių pagrįstų duomenų, kiek eismo įvykių sukelia vairuotojai dėl to, jog laiku neatliko profilaktinio sveikatos patikrinimo. Kaip matysime vėliau, labiausiai bus diskriminuojami vyresnio amžiaus vairuotojai. Pasireiškia savotiška gerantofobija, nors šių laikų senjorai labai skiriasi nuo savo prieškario bendraamžių.
Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše apibrėžiama, kad asmenims, kurių amžius 56-69 metai, sveikatą pasitikrinti reikia kartą per 5-rius metus, 70-79 m. asmenims – kas dvejus metus, o sulaukusiems 80 m. – kasmet.
Tai – akivaizdi Lietuvos žmonių diskriminacija pagal amžių. Tokiam reikalavimui pagrįsti nepateikiama jokių statistinių duomenų, kurie įrodytų, kad vyresnio amžiaus vairuotojai sukelia daugiau eismo įvykių, palyginus su jaunais vairuotojais. Dėl to šis nutarimas neturi juridinio pagrindo.
Remdamasis asmenine patirtimi (motociklą ir automobilį vairuoju 68 metus) drįstu teigti, kad vyresnio amžiaus vairuotojai yra žymiai drausmingesni už jaunus. Jie beveik nevartoja alkoholio ir daug atsargiau važiuoja. Dar prisimenu kažkurio senovės išminčiaus žodžius, kurių negalima paneigti: „Su amžiumi žmogus perkainuoja gyvenimo vertybes ir ateina į protą.“ Visi mes su amžiumi keičiamės, nes įgyjame gyvenimo patirties, tobulėjame. Nesikeičia tik kvailiai.
Tačiau išsamesnės statistikos apie vairuotojų, kurie sukelia avarijas amžių, nėra. Matyt, ji kažkam nenaudinga. Stebėdami suvestines apie eismo nelaimes keliuose matome, kad avarijos (katastrofos) su sunkiausiomis pasekmėmis, kaip taisyklė, įvyksta dėl greičio viršijimo. Šis pažeidimas būdingas jauniems, o ne solidaus amžiaus vairuotojams. Žinoma, kai kuriems senjorams galimi tam tikri sveikatos trūkumai, tai natūralu. Tokiu atveju gal būtų tikslinga jų automobilius atitinkamai pažymėti, kad kiti vairuotojai apie tai žinotų.
Ta proga noriu mesti akmenėlį ir į SAM daržą. Mano nuomone, šią ministeriją vertėtų vadinti ne „Sveikatos apsaugos,“ o „Ligų ministerija“. Ji kovoja tik su pasekmėmis – su ligomis, o ligų priežasčių nešalina, nes visai neatlieka (neorganizuoja) profilaktinių priemonių, susijusių su Lietuvos žmonių sveikata. Atliekami tik tam tikrų gyventojų grupių (nėščiųjų, kai kurių profesijų darbuotojų) profilaktinai sveikatos tyrimai, o turėtų būti periodiškai tikrinama visų Lietuvos piliečių sveikata, nepriklausomai nuo to, ar jie vairuoja automobilį, dviratį, elektrinį paspirtuką, ar vaikšto pėsti.
Deja, tai nedaroma. Dėl to daugybė lietuvių netenka regėjimo dėl pavėluotai nustatayto pavojingo akių susirgimo – glaukomos, įvyksta infarktas dėl laiku neaptiktų širdies ir kraujagyslių susirgimų, ar staigi mirtis dėl trūkusios aneurizmos. Periodiškai tikrinant visus šalies gyventojus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, būtų galima išvengti ne tik šių, bet ir daugelio kitų susirgimų, laiku užkertant jiems kelią.
Manau, yra ir kita, galimai paslėpta, šito valdininkų sukelto vajaus aplinkybė. Kaip žinia, sveikatos pažymų niekas nedalija veltui. Kiek man žinoma, už jas reikai mokėti ne mažiau 20 eurų. Tai eilinis senjorų, kurių gyvenimas Lietuvoje ir taip nesaldus, apiplėšimas.
Automobilių eismas intensyvėja, o automobiliai modernėja. Prieš daugelį metų, kuomet dar automobilių greičiai buvo mažesni, žmonės sakydavo: „Sėdi už automobilio vairo – išvyksti į karą.“ Iš tiesų, automobilio vairavimas, ypač dabar, kuomet eismas labai intensyvus, o greičiai – dideli, reikalauja nemažai pastangų ir kelia potencialų pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams.
Tačiau ne veltui sakoma, kad velnias ne toks baisus, kokį jį paišo. Jeigu vairuotojas yra patyręs, laikosi Kelių Eismo Taisyklių, yra dėmėsingas, atidus kitų eismo dalyvių atžvilgiu, ir turi puikią reakciją, eismo įvykiai jam praktiškai negresia. Eismo įvykių statistika liudija, kad katastrofos ir avarijos keliuose dažniausiai įvyksta dėl nepatyrimo, greičio viršijimo, prastos vairuotojų drausmės ir silpnos reakcijos. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna pasekmės. O kas dažniausiai viršija greitį? Atsakymas vienareikšmiškas – jauni, nepatyrę vairuotojai, o ne tie, kurie turi daugiametę automobilio vairavimo patirtį...
Štai visai neseniai, 2023 m. balandžio 17 d., ryte, Vilniaus rajone įvykusi autokatastrofa (autoįvykiai, kurių metu žūsta žmonės, vadinami autokatastrofomis) nusinešė net penkių žmonių gyvybes. Jų tarpe buvo trys nepilnamečiai. Ši nelaimė įvyko vairuotojui išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrus su kita transporto priemone.
Pagal policijos viršininką V. Grašį, dažniausia eismo įvykių priežastis – netinkamas greitis. Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas mano, kad lenkimas yra vienas sudėtingiausių vairavimo elementų, nes jį sudaro greitis, manevravimas ir situacijos numatymas. Vairuotojas privalo pasirinkti tinkamą, saugų greitį, mokėti tinkamai valdyti automobilį ir numatyti saugią išeitį.
Lenkiant kitą automobilį, būtina įvertinti ne tik savo, bet ir kitų automobilių greitį. Pirmiausia – „lyderio“, kurį lenkiame, ir tos transporto priemonės, kuri atvažiuoja iš priekio, greitį. Prieš tai reikia įsitikinti, ar lenkimas būtinas ir reikalingas. Būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes: matomumą, gamtines sąlygas, transporto priemonių gabaritus, kelio nuolydžius, jo vingius ir t.t. Visa ta patirtis įgyjama su amžiumi. Kuo didesnis vairuotojo stažas, tuo jis protingiau elgiasi kelyje.
Prisimenu, kaip sovietiniais laikais kiekvieną vasarą negalingu „Žiguliuku“, prie kurio dar prikabindavome nelengvą priekabą, kiekvieną vasarą važiuodavome į Krymą. Ukrainoje, ties Zaporože, prasidėdavo ilgi pakilimai ir nuolydžiai. Pakeliui pasitaikydavo daug vilkikų su priekabomis. Ar galite įsivaizduoti, kaip tokiomis sąlygomis, šiuos lėtai važiuojančius į kalną vilkikus reikėdavo aplenkti (važiuojančio į pakalnę, net nebandyk lenkti, nes jis lekia labai greitai)? Kelias siauras, o iš priekio į pakalnę lekia mašinos, ta juosta, kuria tu turėsi važiuoti lenkdamas vikiką!
Turėjome atidirbę tokią praktiką: „sėdi“ ant vilkiko priekabos rato kuo arčiau ir žvelgi į priekį, laukdamas tinkamo momento. Tuo tarpu galvos smegenų „kompiuteris“ įvertindavo visus eismo parametrus ir per akimirką priimdavo optimalų sprendimą. Sulaukęs tinkamo momeno, visa jėga spaudi gazo pedalą iki galo ir lenki... Tokios pamokos labai naudingos. Jos išlieka visam gyvenimui.
Važiuojant automobiliu, situacija kelyje keičiasi labai dinamiškai, todėl ir vairuotojo galvos smegenų „kompiuteris“ turi veikti nepriekaištingai, žaibiškai greitai. O valdininkų, kurie kabinetuose priima svarbius sprendimus, reguliuojančius eismą, situacija mažai kinta, tačiau ir šiuo atveju galvos smegenų kompiuteris turėtų veikti nepriekaištingai, juo labiau, kad apmąstymams jie turi labai daug laiko. O ar jų galvos smegnų „kompiuteris“ tvarkingai veikia, ar tikslingi ir pagrįsti tyrimais valdininkų veiksmai, galima spręsti iš jų darbo rezultatų, kuriuos savo kailiu patiria visi eismo dalyviai.
Štai neseniai buvo paskelbta, kad visi vairuotojai privalo įsigyti naujas vaistinėles. Jokios logikos čia negalima įžvelgti. O kodėl senosios vaistinėlės netinka? Netinka, nes, matyt, kažkam prireikė įpiršti vairuotojams naująsias, kurios kainuoja „tik“ 45 eurus – keletą kartų brangiau už senąsias. Nuovokesnis skaitytojas čia galėtų įžvelgti tam tikrą susitarimą. Kaip sakant, ranka ranką plauna... Matyt, šia prasme valdininkų galvos smegenų „kompiuteris“ veikia visai neblogai...
Tačiau ar nebūtų geriau, jeigu įvykus autoįvykiui kvalifikuota medicinine pagalba galėtų atvykti per 15 minučių? Nes bandymas užsiimti savygyda, gali baigtis nukentėjusiojo mirtimi? Naujose vaistinėlėse įdėtas taip vadinamas turniketas, skirtas kraujavimui stabdyti, ir žirklės. Tačiau autoįvykių metų kraujavimas dažniausia būna vidinis, kurio turniketu niekaip nesustabdysi. Žinoma, gali kraujuoti ir iš galvos, jeigu po smūgio į kliūtį ar kitą automobilį saugos diržo neužsisegęs žmogus išlėks į lauką per priekinio lango stiklą. Gal tada dės turniketą jam ant kaklo?
Gydytojas Valerijus Marozovas teigia, kad dėl prastos situacijos Lietuvos keliuose kalta prasta vairuotojų emocinė sveikata. Jos tikrai nepagerins jokios papildomos vairuotojų sveikatos patikros ar brangios vaistinėlės. Tam reikalingos kitokios informacinės priemonės, o apie jas negalvojama. Gydytojui negalima nepritarti, nes jis teisus šimtu procentų.
