Jo reikėjo seniai, nes toje vietoje buvo labai silpnas ryšys, dėl ko skųsdavosi ir to paties kaimelio žmonės. Tai štai jums, bus naujas bokštas ir užtikrintas ryšys kiekvienuose namuose. Džiaukitės, juk tai nieko niekam papildomai nekainuos. Viskas jūsų gerovei.

Bet šiandien darosi juokinga (o gal ir nebe), kad apie radijo bangas nieko neišmanantys diedukai ir bobutės postringauja dėl galimos bokšto žalos. Mat dėl to žmonės serga odos ir kokių tik nori organų vėžiu, ir tų susirgimų daugėja. Juokingiausia, kad žmonės tiki legendomis. Būna atvejų, kai bokštas pastatytas, antena įrengta, bet dar nespinduliuoja, o gyventojai jau skundžiasi bloga savijauta.

Laimei, mokslas seniai išnagrinėjęs elektromagnetinių bangų sklidimo ypatybes ir poveikį gyviems organizmams. Žinoma, kad net ant namo stogo įrengta antena į apačią nespinduliuoja. Tai reiškia, kad namo gyventojams yra visiškai saugu. Panašiai ir su tuo bokštu prie Gargždų. Bokštas bus beveik 60 metrų aukščio, o tai – gana nemažai. Todėl viršuje įrengta antena radijo bangas spinduliuos ne į apačią, bet beveik horizontaliai. Šiuo atveju gyventojams jokio pavojaus negali būti.

Juo labiau, kad ir atstumas nuo būsimos antenos iki žmonių namų nėra mažas. Tačiau jų telefonai pradės veikti geriau. Skaitytojų žiniai, aš apie radijo bangas ir jų spinduliuotę nusimanau geriau nei kaimelio bobutės. Nesu kažkoks super specialistas, bet seniai domėjausi tokiais dalykais. Prieš daug metų išsilaikiau egzaminą ir gavau radijo mėgėjo licenciją. Tai reiškia, kad su specialia radijo įranga vien tik radijo bangomis galiu bendrauti su viso pasaulio radijo mėgėjais. Todėl galiu kažką ir pakomentuoti.

Be abejo, nesakau, kad radijo bangos, kurias mes kasdieniame gyvenime naudojame, nėra kenksmingos. Viskas priklauso nuo jų galingumo ir atstumo. Kaip ir pavyzdžiui, su vandeniu. Jei jo išgersi kibirą, tai numirsi. Štai prieš kelias dešimtis metų Girulių televizijos bokšto siųstuvų skyriuje vienas specialistas (tik pagalvokit), norėdamas pažiūrėti kas negerai, atidarė dar tuomet labai didelio (kaip kokių keturių ar daugiau spintų didumo) televizijos siųstuvo duris ir įkišo ten galvą. Įsivaizduokit, ne prie antenos galvą prikišo, bet tiesiai į veikiantį siųstuvą.

Kodėl specialistas, žinodamas ką reiškia kilovatinio galingumo siųstuvas, ryžosi tokiam beprotiškam veiksmui, neaišku. Vargšas pajuto deginantį skausmą, nes jo galva pradėjo kepti kaip mikrobangų krosnelėje vištiena. Ir tik greitos kolegų reakcijos dėka jį pavyko iš ten ištraukti. Specialistas apako, ir jau galvojo, kad niekada nebeatgaus regėjimo. Laimei, po kažkurio laiko, praleisto ligoninėje, regėjimas grįžo. Belieka tik įsivaizduoti, kas būtų nutikę jei niekas to specialisto nebūtų laiku iš ten iškrapštęs.

Dar vienas kaimelio gyventojų argumentas, kodėl nereikia to bokšto, yra kraštovaizdžio darkymas. Na taip, tas bokštas matysis iš toli. Nežinau kaip jis ten atrodys, bet nuo to niekur neįmanoma pabėgti. Jei žinot, tai ir paryžiečiai piktinosi Eifelio suprojektuotu ir pastatytu vienu žinomiausių pasaulyje Paryžiaus bokštu. Labai jie ten tada piktinosi ir koneveikė architektą. Sakė, kad smarkiai gadina kraštovaizdį ir teršia Paryžiaus vardą.

Bet aišku, kad ryšio ir Eifelio bokštai nieko bendro neturi. Nebent „Tele2“ pastatytų šedevrą. Bet šiandien 21 amžius, technikos, kuri tarnauja žmogui, metas. Negi kai kam tai sunku suprasti?

Beje, šioje situacijoje kaip paradoksą prisiminiau prieš keletą dešimtmečių prie Palangos planuotą statyti šunų ir kačių ėdalo gamyklą. Tuometinė kurorto valdžia sveikino tokį verslo projektą, nes už verslininkų pinigus keletą kilometrų už miesto, kur gyvena nemažai patogumų neturinčių žmonių, būtų įrengta visa reikalinga infrastruktūra. Deja, kurorto gyventojai stojo piestu prieš tokią naujovę. Sakė, kad mums tokių dalykų nereikia, o pagrindinis argumentas buvo, kad visa Palanga prasmirs gyvūnų ėdalu. Na štai, visus tuos kelis dešimtmečius ta gamykla sėkmingai veikia... Gargždų pašonėje.

***

„Tele2“ tinklo strategijos ir plėtros vadovas, fizikos mokslų daktaras Evaldas Stankevičius paaiškino apie tokių bokštų veikimą.

„Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ plėsdamas mobiliojo ryšio tinklą ir diegdamas bazines stotis, laikosi visų saugumo reikalavimų, kurie galioja Lietuvos Respublikoje. Visiems radijo ryšio įrenginiams galioja Lietuvos Respublikos higienos normos, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) kiekvienais metais visoje Lietuvoje atlieka periodinę kontrolę ir matuoja elektromagnetinio lauko (radijo bangų) spinduliavimo lygius. Prireikus, gyventojai gali ir patys užsisakyti papildomą tyrimą, kad įsitikintų, ar normos nėra viršijamos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų rezultatai rodo, kad radijo bangos neturi neigiamo poveikio sveikatai, kai neviršijama maksimali leidžiama norma. Montuojamos mobiliojo ryšio antenos beveik nespinduliuoja radijo bangų į apačią. Taigi, stovint po mobiliojo ryšio antena, radijo bangos yra stipriai slopinamos, o radijo bangoms tolstant nuo stoties jos irgi greitai slopsta – taip užtikrinamas saugumas visoje zonoje aplink stotį. Ryšio bokšto aukštis yra planuojamas pagal vietovės specifiką (reljefą, miškingumą, pastatus, aplinkines ryšio stotis), tačiau kuo bokštas yra aukštesnis, tuo saugiau gali jaustis aplinkiniai gyventojai.

Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos PSO ir Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (angl. International Agency for Research on Cancer IARC) atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad nėra jokių pagrįstų įrodymų dėl elektromagnetinio lauko (radijo bangų) įtakos sveikatai, kai neviršijama nustatyta maksimali leidžiama norma. Ryšio antenų naudojami galingumai yra itin maži, todėl poveikio sveikatai nedaro. Šių bokštų veikimą ir stiprumą nuolat prižiūri atsakingos institucijos. Patys ryšio bokštai veikia taip, kad galia juose sumažinama, kai aplink nėra vartotojų – taip dar ir taupoma elektra, tausojami resursai.

Gyventojų reakcija į statomus bokštus būna skirtinga: vieni nori, kad ryšys būtų kuo greičiau pagerintas, kiti stočių kaimynystės kratosi. Būna ir paradoksali situacija: geresnio ryšio norėtų, tačiau bokšto – ne. Mūsų tinklo komanda nuolat stebi tinklo parametrus, ir planuoja, kur pakanka padidinti jau esamų stočių talpą, o kur ir kada jau reikia planuoti naujos bazinės stoties statybas“, – sakė E. Stankevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją