Iš tiesų, aukštame berže su nulūžusia viršūne, kuris augo netoli nuo namo, buvo gandro lizdas. Tada aš galvojau – kaip jie mane nuo to lizdo nukėlė? Kita vertus, o kas vaikus atneša žiemą, kuomet gandrai būna išskridę į Pietus? Tačiau kai man buvo septyneri metai, kaimynų paauglė mergaitė, kuomet mes ant duonkepio pečiaus pusnuogiai žaidėme, mano kilmę aiškino visai kitaip...
Prabėgo aštuoni dešimtmečiai. Mūsų gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Dabartiniams Z kartos vaikams tokių pasakų negali sekti, nes jie daug protingesni už mano kartos vaikus. Iš įvairių šaltinių dabartiniai pypliai gauna daug informacijos.
Natūralu, kad vaiko auklėjimo pagrindas turi būti ne tik stiprus sutuoktinių (jo tėvų) dvasinis ir fizinis ryšys. Stiprus jų abiejų dvasinis ryšys su vaiku ir meilė jam – būtina sąlyga sėkmingam jo auklėjimui.
Su vaiku reikia elgtis kaip su sau lygiu, rodyti jam asmeninį pavyzdį ir diegti tiesos supratimą. Visi vaikai žingeidūs, todėl kad išaugintum eruditą, pats turi būti eruditas. Auklėdami vaikus protingi tėvai nepriima spontaniškų sprendimų ir nepasiduoda emocijoms kritiniais momentais.
Jie visada abejoja ir nesiliauja mokytis patys. Jie geba pasipriešinti visuomenės nuomonei, pavyzdžiui, dėl klaidingų naujienų, kurios dabar plinta kaip maras. Jie nesigėdija užduoti klausimų tiems, kurie daugiau išmano, pasitikslinti ir perklausti dar kartą, o priimdami sprendimus kontroliuoja savo emocijas.
Protingi tėvai supranta savo atsakomybę už vaiką. Jie savarankiškai, be vaikų tarnybų įsikišimo, geba priimti sprendimus.
Vaikui labai svarbu gauti žinias, susijusias su savo lytimi ir kūnu, įgyti įgūdžius, kaip juo rūpintis, išsiugdyti nuostatas dėl savo ir kito žmogaus kūno. Tėvai privalo pradėti vaikui formuoti žinojimą, kad visos kūno dalys, visi organai svarbūs ir reikalingi, kad mūsų kūne nėra gėdingų organų.
Kita vertus, dorovė ir mūsų visuomenėje vyraujančios moralinės normos (kai kada ir perdėm puritoniškos) reikalauja kai kurias kūno dalis paslėpti po drabužiais. Tačiau teisingai auklėjamo vaiko tėvai nebijo vestis į nudistų paplūdimį ar į visuomeninę sauną.
Dvejų-trejų metų vaikas turi žinoti visas žmogaus kūno dalis. Varpą (penį) pradžioje gal ir galima pavadinti pimpaliuku, tačiau geriau, kai jis žino, kas ta varpa, ar kad putytė – makštis (vagina).
Tokio amžiaus vaikai mėgsta būti nuogi. Tačiau vaikui reikia paaiškinti, kad džiaugtis savo kūnu gerai, bet kai kas – ranka, koja, nosytė – yra vieša kūno dalis, o kai kas – putytė, pimpaliukas – privatu, intymu. Dėl to jų nedera viešai demonstruoti.
Trejų-ketverių metų vaikas gali paklausti, iš kur jis atsirado. Reikia atsakyti trumpai ir paprastai. Jiems svarbiausia vieta, o ne procesas: vaikai atsiranda iš mamos ir tėčio meilės, kuomet jie stipriai susiglaudžia.
Tokio amžiaus vaikui reikia paaiškinti, kad lietimas gali būti ne tik malonus, pavyzdžiui, mamos ar tėtės. Jis gali būti ir nemalonus, neleistinas, pavyzdžiui svetimo žmogaus. Vaikui reikia paaiškinti, kad nesileistų svetimo žmogaus glamonėjamas.
Vyresnio vaiko toks neišsamus atsakymas apie jo atsiradimą jau netenkins. Jam reikės paaiškinti ir procesą – kaip aš atsiradau? Reikia paaiškinti, kad meilė yra dvasinė ir fizinė. Dvasinė meilė gali būti tarp mamos ir vaiko, tėčio ir vaiko. Tuo tarpu fizinė meilė gali būti tik tarp mamos ir tėčio.
Tai – lytinis aktas, kurio metu vyro sėkla (sperma) iš varpos išsilieja į moters makštį. Spermoje yra daug judrių ląstelių (spermatozoidų), kurios skuba moters lytiniais takais. Viena jų prasiskverbia į kiaušialąstės vidų ir ją apvaisina. Spermatozoidų judėjimas yra konkurencija, savotiškos lenktynės. Kiaušialąstę pasiekia ir ją apvaisina pats greičiausias ir gyvybingiausias spermatozoidas.
Apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina gimdos gleivinėje, kuri jau būna pasiruošusi ją priimti. Per 9 mėnesius iš mažytės apvaisintos kiaušialąstės išsivysto vaisius, kuris gimti gali dviem būdais: natūraliu – per makštį ir nenatūraliu – Cezario pjūvio būdu (per prapjautą mamos pilvą).
Vyresniems vaikams reikia paaiškinti, kad žmogaus lytiškumą ir lytinį potraukį lemia lytiniai hormonai. Moterims – Estrogenai (Estradiolis), kurie gaminasi moters lytinėse liaukose kiaušidėse, o vyrams – Androgenai (Testosteronas), kurie gaminasi sėklidėse. Galvos smegenyse yra centras, kuris valdo šiuos procesus.
Kuomet mergaitėms prasideda lytinis brendimas ir atsiranda mėnesinės, reikia joms paaiškinti, kad tai normalus reiškinys. Kas mėnesį (21-35 dienas) mergaitės kiaušidėse subręsta kiaušialąstė, o gimdos gleivinė pasiruošia ją priimti.
Jeigu kiaušialąstės neapvaisina spermatozoidas, ji negali įsitvirtinti pasiruošusioje ją priimti gimdos gleivinėje. Dėl to po kurio laiko dalis gleivinės pasišalina – prasideda mėnesinės (iš gimdos pasišalina apie 50-150 ml. Kraujo). Pasiekusiems brandos amžių berniukams būdingos poliucijos (savaiminis sėklos išsiveržimas iš varpos miegant) ir erotiniai sapnai.
Kad paruoštų jaunus žmones tvarkingam lytiniam gyvenimui ir šeimai, mokykloje vykdomas lytiškumo ugdymas ir lytinis švietimas. Lytiškumas – žmogaus vertybės, įsitikinimai, požiūris į save ir kitus žmones, santykiai, lytinė bei reprodukcinė sveikata, o taip pat seksualinė orientacija.
Tuo tarpu lytinis švietimas nukreiptas pirmiausia į apsisaugojimo būdus. Užsienyje atlikti tyrimai rodo: jeigu su jaunimu kalbama apie reprodukciją, sveikatą ir laukiantį lytinį gyvenimą, galimas pasekmes ir prevenciją, tada jaunimas į tai žiūri daug atsakingiau, atideda lytinį gyvenimą, naudoja apsaugą.
Tačiau didžiausią įtaką jaunam žmogui turi jo tėvai. Tie, kurie savo vaikui yra geriausi draugai, kuriems jie gali patikėti didžiausias savo paslaptis.
Labai atsakingas periodas – paauglystė, kuomet jaunimui prasideda taip vadinamos hormonų audros. Tuo metu kyla daugiausia nesusipratimų tarp tėvų ir paauglių. Ne paslaptis, kad šiuo periodu dauguma tėvų praranda autoritetą savo atžalų tarpe. O taip neturėtų būti.
Taip neatsitiks tik tada, kada tėvai ne moralizuos, o vadovausis stipriu emociniu ryšiu, kurį jie ugdė visą laiką formuodami vaiko savivertę, savarankiškumą ir iniciatyvą.
Verta priminti, kad Z kartos vaikai pradeda save analizuoti ir domėtis priešinga lytimi naudodami šiuolaikines komunikacijos priemones, o tos paieškos prasideda bandymų keliu, kuris tėvams neretai būna skaudus ir nesuprantamas.
Šios kartos jaunimas visur ieško prasmės ir dažnai klausia: „O kam to reikia?“
Vertėtų atsargiai pasidomėti, ką paauglys veikia socialiniuose tinkluose. Vaikų bendravimas mobiliaisiais jiems atima daug laiko, dėl to vis mažiau jo lieka bendrauti su tėvais.
Jeigu vaikas teisingai auklėjamas, nuo pat mažens jam diegiamos teigiamos nuostatos, darbštumas, doros supratimas, teisingas požiūris į kitą žmogų, toks jaunas žmogus nesunkiai suras savo gyvenimo kelią ir tvirtai juo eis. Tuo tarpu tose šeimose, kuriose girtaujama, kur vaikai paliekami saviauklai ir gatvės įtakai, beviltiška tikėtis savaime gero rezultato.
Tokiam „džentelmenui“ mergaitė yra tik objektas jo aistrai patenkinti. Jis ją gali ne tik išprievartauti, bet ir žiauriai sudaužyti, nes šeimoje jam tėvai neįdiegė nei moralės, nei žmoniškumo normų. Dėl to jis vadovaujasi tik gyvulišku instinktu – kuris stipresnis, tas teisus.
Vaikai – mūsų Tėvynės ateitis. Tie vaikai, kuriuos abu tėvai teisingai auklėja ne tik lytiškai, bet pilietiškai (įdiegia dorovės, empatijos bei kitas teigiamas psichologines savybes) ir politiškai, taps laimingais žmonėmis – tikrais savo valstybės piliečiais.
