Jo temos apie partizanus bei stribus – kaip kad pasakojimas apie makabriškus stribų kankinimus – itin skaitomi. Profesorius Povilas Gaidelis atviras ir kalbėdamas apie Rusijos skleidžiamą melą, o nevengia ir kasdienių bei medicinos temų. Jis – itin išsilavinęs žmogus, savo žiniomis besidalijantis su skaitytojais.
„Nuo mažens buvau gamtos vaikas, nes augau kaime. Meilė gamtai ir romanai apie indėnus padėjo man išsirinkti pirmąją specialybę. Baigęs pagrindinę mokyklą (7 klases) pasirinkau miškininkystės studijas, dirbau gamtosaugoje, 4 metus vadovavau specialios paskirties medžioklės ūkiui, teko eiti į kariuomenę.
Vėliau 6 metus studijavau mediciną, pasirinkau farmakologo specialybę (mokslas apie vaistų poveikį į gyvą organizmą), apgyniau du mokslinius darbus, parašiau daugybę mokslinių straipsnių ir 37 metus darbavausi Vilniaus universitete. Tik 2002 metais, kuomet sukako 68 metai, nutariau išeiti ir leisti dirbti jaunimui“, – įspūdingą patirtį nupasakojo profesorius.
Melas apie okupaciją
Jis stažavosi ir Islandijoje, ir JAV, ir Oksfordo universitete. Nepaisant to, mūsų skaitytojams dažniausiai kalba ne medicinos, o istorijos bei patriotizmo temomis. Povilas teigė norintis paneigti dažnai tarp mūsų sklandančią informaciją – dezinformaciją ar net melą apie sovietinius laikus.
„Po Atgimimo sukaupiau daug literatūros apie laisvės kovas pokario Lietuvoje. Vaikystėje gyvenau kaime, teko bendrauti su Lietuvos partizanais. Susidūriau ir su okupantų kolaborantais stribais. Dėl to ši tema man buvo aktuali.
Ji labai reikšminga ir Lietuvos žmonėms. Siekdamas paneigti dezinformaciją ir melą, kuris buvo platinamas net ir laisvoje Lietuvoje, nutariau apie tai parašyti knygą. 2019 metais leidykla „Briedis“ ją išleido: „Šimtas širdžių – ant Tėvynės laisvės kovų aukuro“. Tai savotiškas rašytinis paminklas tiems didvyriams, kurie kovojo ir žuvo už mūsų laisvę“, – sakė Gaidelis.
Vienareikšmiškai – laisvė
Kalbėdamas apie tai, kas dabar Lietuvoje yra geriausia, autorius buvo konkretus.
„Atsakymas vienareikšmiškas – Laisvė. Tik gaila, kad nemokame ja naudotis. Sugriuvo „kiaulių ferma“, kurioje gyvenome beveik pusę šimtmečio ir krito „Geležinė uždanga“, kuri mus skyrė nuo Vakarų pasaulio. Dabar galime važiuoti kur tik norime.
Išoriniai okupanatai išsidangino, tačiau vidinė okupacija neišnyko. Jeigu būtų kitaip, dabar mes turėtume pilietinę visuomenę, o ne avių bandą, kuri nesugeba analitiškai, kritiškai mąstyti. Avių bandą, kuri išrenka auksaburnius pažadukus, kuri abejinga neteisybei ir neužjaučia svetimo skausmo.
O ko dabar Lietuvoje trūksta? Atsakymas aiškus – patriotizmo, be kurio negali būti normalios, stabilios valstybės ir desovietizacijos, kuri nebuvo įvykdyta atkūrus laisvę. Dėl to mes nežinome kas dabar valdo mūsų Tėvynę.
Nežinome kas inicijavo daugybę kvailysčių laisvoje Lietuvoje: žvejybos laivyno Klaipėdoje „paskandinimą“, farmacijos pramonės naikinimą, neprotingą žemės ūkio politiką, Lietuvos avialinijų žlugimą. Galima būtų vardyti ir vardyti klaidas, kurios buvo padarytos dėl nekompetencijos ar dėl godumo.
Patriotizmą užgožė materialinės gerovės vaikymasis svetur, o ne Tėvynėje, kurioje įsiviešpatavo neteisybė. Mane stebina dabar populiarus posakis „Globali Lietuva.“ Tai – tiesus kelias į Lietuvos išnykimą, jos išsivaikščiojimą, ištirpimą tautų katile.
Globalios gali būti tik gausios tautos: britai, vokiečiai, prancūzai, o ne daugiau nei pora milijonų mūsų tautiečių, gyvenančių mažame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros“, – įsitikinęs autorius.
Rašo ir apie žmonių santykius
Povilas Gaidelis neslėpė, kad būnant nuolatiniu autoriumi jam labiausiai patinka švietėjiška veikla ir galimybė dalintis savo žiniomis su visais Lietuvos žmonėmis.
„Rašau apie tai, ką geriausia išmanau: apie gamtą ir jos tausojimą, apie naująją Tėvynės istoriją, žmonių santykių psichologiją (taip pat – ir apie intymius santykius), politiką, sveiką gyvenimo būdą, keliones po pasaulį...
O pagrindiniai mano vertinimo portalui, kuriame rašau, kriterijai – objektyvumas ir sąžiningumas. Negaliu pakęsti tų, kuriuos nesunkiai nuperka ir tokiu būdu užčiaupia arba priverčia meluoti“, – sakė profesorius.
Galbūt ir jūs norite dalintis savo gyvenimo pasakojimais su „Delfi“ portalu? Galite daryti tai ir anonimiškai. Prisijunkite prie mūsų nuolatinių autorių rato – galbūt jūsų patirtys įkvėps kitus. Laiškus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt arba joana.balciuviene@delfi.lt