4-6 metų vaikai dalinasi „Minecraft“ žurnalais, knygelėmis, patys vilki šio žaidimo simbolika dekoruotais drabužiais. Vadinasi, jų žaidimų pasirinkimo skonį tėvai palaiko, nes patys tokių daiktų vaikai juk neįsigytų. Jei bandai įsitraukti į tai, kas vaikams aktualu ir domiesi, tuomet vaikai gali su tavimi valandų valandas diskutuoti ir pasakoti, kaip ir ką reikia ten daryti.
Matytumėte, kaip tie vaikučiai, neištardami visų garsų, painiodami žodžius, stengiasi kalbėti apie žaidimo veiksmą. Vaiko kalba lavėja bendraujant, o kas bendrauja su juo, kai jis žaidžia? Staiga šiomis savaitėmis jau išgirdau kalbas apie žaidimą „Granny“. Pirmiausia nesupratau, kokia močiutė juos taip gąsdina namuose ir kodėl po miegelio paklausus, ką sapnavo, vis girdžiu atsakymuose tos pačios močiutės vardą ir lindimą po spinta. Čia taip pat mažieji giriasi savo savarankiškumu parsisiunčiant žaidimą, pažangą jame. Kuo negalėtų pasigirti kasdienio gyvenimo įgūdžiuose arba aplinkos pažinimo srityje, tai kompiuteriniuose žaidimuose jie jaučiasi pranašesni už ugdytojus.
Ir dar ne kiekvienas keturmetis žino savo tikros mamos vardą, kartais pasako „mamytė“... Paklausus tėvelių, ką jie žino apie vaiko pamėgtą „Granny“, šie nelabai net supranta. Gal panašiai skamba kaip „Grammy“ apdovanojimai, kurie teikiami už pasiekimus muzikoje. Vėlgi, gal tėvai didžiuojasi, juk vaikutis žaidžia su muzika „susijusį“ žaidimą! Tik baimė ir nerimas šešiamečiui, kad gal mama nesugrįš pasiimti iš darželio atsiranda ne šiaip. Keturmečiai kieme žaidžia ne „Policiją“ ir ne „Namus“, o tu būk „granny, o mes bėgsim“. Visi mūsų išmokti žaidimai darosi pamiršti ir nemadingi, o naujų mokytis tiesiog nenori išgirsti.
Kalbame ne apie paauglius, o apie ikimokyklinukus... Jei patys gimdytojai vaikui paduoda įrankį, kuris sukuria terpę tarp realaus ir išgalvoto pasaulio, tai įdomu, kiek laiko galima „gyventi“ tame kambaryje, ar per išmaniojo turėjimo rankose laiką vaikas spėja „ištrūkti“, o jei jis vis dar tame kambaryje, o mama jau atima prietaisą.
Ir lieki gyventi baimėje, kol vėl gausi prisijungti? Kaip susigrąžinti vaikus? Gal atsiras seminarų auklėtojoms, kaip augti iki vaiko, kuris užsidaręs virtualiame pasaulyje? Patarimas tėvams – prieš pirkdami daiktus su aršaus žaidimo atributika pasidomėkite, kokia iš to nauda vaikui. Kur riba tarp fantazijų ir realybės? Yra be galo daug edukacinių žaidimų, kurie vaikui padėtų tobulėti ir tuo pačiu padėtų įvaldyti visas kompiuterines technologijas.
Ikimokyklinis amžius yra pagrindų pagrindas tolimesniam asmenybės vystymuisi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.