Turi klausimų organizatoriams
Kaip žinia, praėjusį savaitgalį Vilniaus Vingio parke nuskambėjo pagrindinis Lietuvos šimtmečio minėjimui skirtas renginys „Vardan tos...“. Renginį ir su juo susijusius įvairiausius procesus net ketverius metus administravo Lietuvos nacionalinis kultūros centras (toliau LNKC). Paskutiniu renginio akcentu buvo Dainų dienos koncertas „Vienybė težydi“, kuriame, anot įvairių šaltinių, dalyvavo virš 12 000 dalyvių.
Man pasisekė matyti visą pasiruošimo finaliniam koncertui procesą, bet apie prastą maistą nerašysiu (taip, buvo ir apsinuodyjimų), geriau panagrinėsiu kitą aspektą – kur penktadienį 17:00 prasidedant koncerto transliacijai ir Vingio parke esant visiems svarbiausiems šalies žmonėms, buvo koks penktadalis šventės dalyvių.
Kad geriau suprastume apie ką kalbėsiu, siūlau pažiūrėti į nuotrauką bei atkreipti dėmesį į raudonai apvedžiotas Vingio parko estrados tuščias ertmes. Aiškiai matosi, kad parko estrada nėra pilna. Tai tolimesnis tekstas ir bus apie tai, kaip LNKC susimovė ir kaip susimovimą tyliai tyliai bando užglostyti, kaltę versdami vienam vandens punktui, buvusiam Čiurlionio gatvės pabaigoje.
Kad viskas būtų aišku, kodėl vėlavo koks penktadalis kolektyvų tolimesnį pasakojimą sudėliosiu chronologine tvarka. Yra įprasta, kad visi šventės dalyviai nuo centro juda eisena į Vingio parką ir tai panašiai užtrunka apie dvi valandas. Taigi, LNKC tinklapyje yra tvarkaraštis, kuriame parašyta, jog chorų eisena prasideda penktadienį 14 val. ir baigiasi 16 val.
Vilniaus kolektyvai tradiciškai eina eisenos gale ir uždaro eiseną.
14:00 Vilniaus kolektyvai stovi kažkur atkarpoje nuo šv. Onos iki Tymo turgelio. Oras taisosi ir ima šilti.
14:15 Kai kurie kolektyvai iš organizatorių gauna įvairių atributų, pavyzdžiui, veik 3 metrų vėjo malūnėlių ir paaiškinimą, kad paskui, pasiekus Vingio parką, atributą reikės palikti anapus parko estrados.
14:30 įšyla, saulė užkaitina ir kolektyvai tuština savo vandens atsargas. Aplink eiseną nuolat zuja prižūrėtojai, kartodami, kad tuoj tuoj visi pajudės.
15:00 Pakrinka stovinčiųjų gretos. Dalyviai slepiasi nuo saulės ir vis kantriai laukia pajudėjimo.
15:30 Organizatoriai praneša, kad kažkur Gedimino prospekte keliems dalyviams pasidarė bloga, jie apalpo, todėl reikėjo laukti greitosios pagalbos automobilių ir dabar dar negalima eiti, nes ten susidarė kamštis.
15:45 Pirmieji nerimo ženklai. Ateina supratimas, kad nuo Tymo turgaus ir Vingio parko estrados per daugiau nei valandą Gedimino prospektu nelabai spėsi.
16:00 Kolona pajuda.
16:55 Eisenos paskutiniai dalyviai yra kažkur ties Lukiškių aikštės pabaiga.
17:20 Pasiekiamas vienintelis(!) vandens taškas ir tuomet iš kažkur pasigirsta raginimas, kad REIKIA BĖGTI, nes nespėjam.
17:25 –17:40. Estafetės „Aplenk žiūrovą ir neužgauk jo su atributu“ 1 km bėgimas. Vilniaus chorai bėga į parko estradą.
Tada, kol televizijos žiūrovai klausosi dainos įžangos, choristai greitai, greitai, atsukę nugaras žiūrovams ir šalies svečiams, prezidentei, ministrui ir kitam politiniam šalies elitui, lipa į savo vietas ir ruošiasi pasirodymui.
18:00 val. Vingio parko estrada užsipildo visa, nors koncerto pradžia turėjo būti nuo 17 val.
Toliau koncertas ir viskas pagal iš anksto numatytą scenarijų. Šventė baigiasi apie buvusį patį didžiausią šventės rengėjų liapsusą – nė žodžio.
Kitą dieną chorus iš rengėjų pasiekia tokio tipo laiškas. Jame yra ir tokia citata: „Apgailestaujame, kad dalyvių ir žiūrovų gausa neleido mums visiems pradėti dainuoti kartu. Žinome, kad daug ruošėtės ir repetavote, todėl kartu su Jumis jaučiame apmaudą dėl nesklandumų. Juos išsamiai analizuosime ir taisysime klaidas siekdami, kad kitą kartą nesklandumai nesikartotų (...)“.
Viešojoje erdvėje apie didžiausią susimovimą ir nemokėjimą LNKC valdyti tokio lygio renginių neužsimenama, bet man taip norisi paklausti LNKC direktoriaus Sauliaus Liausos keletą klausimų:
1.Kodėl nesugebėjote per ketverius metus deramai pasiruošti šimtmečio šventei?
2. Kodėl Dainų dienos eisenos metu nebuvo vandens punktų, nors po renginio vandenį iš Vingio parko vežė paletėmis? Kas atsakingi už penktadalį šventės dalyvių vėlavimą?
3. Kodėl mieste nebudėjo greitosios pagalbos automobilis ir neužtikrino savalaikės pagalbos eisenos dalyviams? Juk šią paslaugą galima renginių metu užsisakyti.
4. Kodėl viešai neatsiprašote šventės dalyvių, o didžiausią susimovimą stengiatės maskuoti išplatindami padėkos laišką?
5. Ar nejaučiate gėdos prieš koncerto žiūrovus ir užsienio svečius, nes Jūsų organizacija taip ir nesugebėjo sklandžiai užtikrinti paprastų procesų?
6. Kaip galvojate, gal jau laikas pasitraukti iš užimamų pareigų?
Pasiruošti pagrindinei šimtmečio minėjimo šventei turėjote ketvertą metų, tačiau, kaip rodo, šie ir kiti dideli incidentai, Jūsų vadovaujama įstaiga nėra įgali sukoordinuoti tokio masto procesų ir jai reikalingi aukščiausio lygmens pokyčiai.
Vilniečiai turėjo eiti eisenos pabaigoje
Apžvelkime situaciją – esu vieno aukščiausios kategorijos Vilniaus choro narys. Vilniaus chorai, kaip šeimininkai, buvo sustatyti eisenos pabaigoje. Taigi, nepaisant, jog eisena prasidėjo Katedros aikštėje, mes laukėme netoli Adomo Mickevičiaus paminklo. Eisena turėjo prasidėti 14:00. Mes kaip nejudėjome, taip nejudame.
Laukiame laukiame, sužinome, kad draugai iš kitų chorų jau estradoje, o mes dar nepajudėjome. Tuomet prieš pat keturias, mes pajudame. Einant Čiurlionio gatvės link, praėjome stenduką, kur geranoriški žmonės dalino vandenį (labai efektyviai, kaip maratone, tik čiumpi puodelį ir eini). Tačiau netrukus mums praneša, kad šventė prasidėjo ir mums reikia... bėgti.
Paspartinome tempą, galvojome, gal pokštauja, tačiau pasirodo ne. Jau einant Vingio parku girdime nuo estrados „Kur bėga Šešupė“. Tada jau pasileidom bėgti su visa atributika kokią tik turėjome. Neblogas jausmas, kai visą dieną ant kojų, n valandų lauki, dar tiek pat eini saulėje su visais koncertiniais rūbais, kad sužinotum, jog tavęs, viso Vilniaus, ten niekas nelaukia. Į sceną papuolėme prieš pat (paradoksaliai) „Maldą už Tėvynę“, kiti ir dar vėliau, kadangi lipti estrada galėjome tik tarp dainų.
Tai va taip, be vienų geriausių chorų ir prasidėjo koncertas. Žinoma, netrukus girdėjome įvairių pasiteisinimų iš organizatorių. Dar laukiant po estrada, kol pasibaigs daina, viena iš koordinatorių sugebėjo pareplikuot, kad per ilgai gėrėme vandenį (nes, žinote, praeinant paimt vienkartinį puodelį nuo stalo trunka valandą). Vėliau buvo pasiteisinimai, jog buvo daug dalyvių, jog ilgai užkandžiavo pakelės stovuose (mes eidami nematėme niekur jokių užkandžių).
Vis tik tai atrodo absurdiška, jog šimtmečio Dainų šventės Dainų diena pradedama be Vilniaus delegacijos. Juk kol laukiama buvo galima parodyti visus reportažus iš užsienio, kuriuos rodė šventės eigoje, paprašyt atlikėjų užimti publiką. Koks skirtumas, prieš kurią ar po kurios dainos būtų sugiedotas Himnas, svarbu, kad 21:00.
Nepaisant to, jog emocija koncerto metu buvo nuostabi, labai apmaudu ir, manau, gėda, jog mūsų nesulaukta. Dainų šventė organizuojama ne pirmą ir ne antrą kartą. Tam yra daug laiko, ankstesnių metų patirties, nesuvaldyti srautų yra gėda. Manau Lietuvos nacionalinio kultūros centro (kaip šventės organizatoriaus) direktorius dėl šito fiasko turėtų atsistatydinti.
Dalyvavo žymiai daugiau žmonių
Dainų šventės direktorius Saulius Liausa apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos ir teigė, kad eisenai skyrė tiek pat laiko kiek ir ankstesniais metais, bet šiemet dalyvavo žymiai daugiau žmonių.
„Naudojomės ta pačia ilgamete praktika, kuri visada leisdavo eitynes baigti laiku. Eitynėms skyrėme tiek pat laiko, kaip paprastai (2009 ir 2014 m.), bet šiemet sulaukėme žymiai daugiau žmonių, nei buvo užsirašę (skaičiuojame, kad dalyvių skaičius eitynėse maždaug tūkstančiu viršijo mūsų registracijų duomenis). Suprantame, kad nepakankamai aiškiai kolektyvų vadovams iškomunikavome pagrindinį eitynių principą: jos turi vykti absoliučiai be jokių pertrūkių ir sustoti negalima niekur nė kelioms sekundėms.
Apie tai kalbėjomės su koordinatoriais ir buvome išspausdinę atmintinėse. Trumpas stabtelėjimas eitynių pradžioje pavirsta dešimties minučių laukimu kolonos gale, o kai tokių stabtelėjimų daugiau – prasideda vėlavimas. Šiandien aišku, kad būtina peržiūrėti eitynių santykį su Dainų dienos koncertu. Galbūt pasimokyti iš Estijos, kur dalyviai ir žiūrovai į parką susirenka likus dviem valandoms iki finalinio Dainų šventės koncerto“, – aiškino jis.
Pasak direktoriaus, reikia daugiau dirbti su tarnybomis, organizuojančiomis eitynes ir savanoriais, kalbėtis su kolektyvų vadovais ir visa Dainų dienoje dalyvaujančia bendruomene siekiant nutarti, ar ateinančiose šventėse eitynes pradėti anksčiau ir parke laukti koncerto pradžios, ar rinktis kitus variantus.
