DELFI taisyklės reikalauja, kad paminint asmenį arba firmą būtų apklausiama ir antroji pusė. Kadangi minėsiu nemažai – nėra jokios galimybės tai padaryti tiesiog fiziškai, jau nekalbant apie tai, kad net ir bandant tai padaryti tose firmose, kur va tokio grožio yra, tiesiog nerasi su kuo kalbėtis. Be to, šios problemos yra tipinės ir daugelis Jūsų čia atpažins ir savų kompanijų bruožus. Todėl labai daug kartų esu matęs, kad rusiškas posakis“ visos laimingos šeimos yra laimingos vienodai, o nelaimingos visos skirtingai“ visgi yra pro šalį. Deja, laimės receptų yra daug. O nelaimėliai tokie pribloškiančiai panašūs vieni į kitus... Kaip ir jų problemos... Tad kompanijų pavadinimai bus lengvai pamaskuoti, bet kas panorės – juos įskaitys...
Kodėl jos vis dar klesti? Tiek problemos, tiek firmos. Ogi todėl, kad daug mūsų įmonių formuojamos klanų principu. Ir tai leidžia tarpti silpniesiems darbuotojams, stipresniuosius dažnai dar ir diskriminuojant bei nepageidaujamais laikant.
O kodėl tie klanai vis dar gyvuoja? Ogi todėl, kad dėl labai žemo lietuvių verslumo, tiesiog valstybine politika paversto stambiųjų verslų kulto bei valstybinės politikos pradėti smulkiajam verslui nebuvimo saugant tuos dalinius monopolius. Tokia situacija neleidžia susikurti pakankamai konkurencijai, o kol ji nėra didelė – kova už gerai dirbantį nėra arši ir dirbti gali bet kas. Ir nors per Akivaizdos priemones nuolat kalbama, kad nėra kam dirbti – paklauskite kam iš dirbančių statybų sektoriuje moka bent 1500 eur. Darbas sunkus, sveikatos ir įgūdžių reikalauja. Iš tiesų už 500 eur gerai dirbančių rasti sunku. Tik tiek.
Kaip ir niekas perdėm neabejoja, jog visgi egzistuoja valstybinė politika saugant stambiojo verslo monopolius. Kur kas mažiau tiki, kad egzistuoja ir politika visomis išgalėmis blokuojanti naujo verslo pradžią? Pabandykite gauti paskolą smulkiajam verslui pradėti. Jumis apibers programomis ir konsultantais Ir kiek ilgai visame tame besimaudytumėte – vis vien greičiausiai liksite be nieko. Nes realiai nei viena šių programų realiai beveik neveikia. Nes kur nors uždėtas kablelis ne ten, ir gaunasi NE taškas DUOTI, bet NEDUOTI. Kad ir atsakingo skolinimosi įstatyme. Kas dažniausiai pradeda verslą? Dažniausiai tai žmogus, praradęs darbą, bet turintis to darbo patirtį. Jam trūksta tik pinigų. Deja, minėtasis įstatymas špygą jums pasiūlys, jei norėdamas kurti verslą jūs neturėsite pajamų iš samdomo darbo. Kaip apskritai įmanoma kartu ir kurtis verslą ir dar dirbti samdomą darbą aš asmeniškai nesuprantu. Kaip bepasuksi – valstybinėje politikoje kol kas vis dar jungtis uždėta ant NEDUOTI, o ne ant NE. DUOTI.
Sakysite – valstybėje nėra pinigų? Gal nejuokinkite... Kažin ar yra bent vienas mūsų valstybėje nors kiek mąstantis žmogus, kuris nesuvokia, kad per įvairias nuosavybės ir įmonių pavadinimų pakuotes kasmet milijardai suplaukia į tas pačias vos penkerias ar septynerias rankas. Kurios vėlgi tarpusavyje taip susijusios, kad realiai valstybė susideda iš dviejų grupių žmonių – tų kuriuos melžia, ir tų, kurie melžia... Ir jei manote, kad yra ne taip ir monopolistų pelnai nėra didelį – gal kas galite paaiškinti kaip jų rankose atsiduria milijardai per dešimtmetį – kitą. Tikriausiai iš 15 proc pelno, ar ne? Labai juokinga... Tiesiog valstybės pareiga ekonominiais metodais kontroliuoti finansų srautus joje. Mokestine politika ir ekonominiu skatinimu. Ir jei manote, kad valstybė tai nors kiek daro – gal nejuokinkite dar kartą... Pašneka ir nutyla. Kol kas tik tiek. Ir su purvais sumalamas bet kuris, pabandęs tai padaryti.
Ir net jei užmerkti akis į monopolius – vis vien melžimo mašina labai galinga ir efektyvi net ir smulkiajame versle. Ir tai jau virto tautos paveldo dalimi. Ir klanų sistema tam puikiai tarnauja. Tobulai. Žmogus, dirbantis 6 dienas per savaitę gauna minimumą su truputuku, o kartą per savaitę atvažiuojantis verslininkas kaskart pasiima dvigubą sumą ir pirtelę 50 žmonių statosi. O klanas sėkmingai neutralizuoja bet kurį, bent pyptelti išdrįsusį ir pirtelė sėkmingai kyla aukštyn netrukdoma.
Taigi, klanai...klanai....klanai... kuriuose tupi visai ne tie, kurie turėtų tupėti.... Nes darbdaviui pelno pakanka ir jam kur kas svarbiau ne dar geresnis rezultatas, bet Dievu jaustis. Ir dar pirtelės kad niekas netrukdytų. Ir jei klano principas yra kažkiek normalu santykiuose su konkurentais, tai darbo kolektyvo formavimas šiuo principu man atrodo visiškas išsigimimas. Ir ta klanų vidutiniame ir su nedidelėmis išimtimis stambiajame versle buvimas pagimdo darbo santykius, kur vadovuose klesti dundukai. Ir gimdo ir palaiko tai pati valstybė. Ir tai jau tiek įsišakniję, kad jei manęs klaustumėte kiek metų prireiks tam pakeisti – bijau, kad tai būtų skaičius su dviem nuliais po to, kai valstybė iš esmės pakeis savo politiką, o žmonės pasikeis rinkdami į ten tuos, kurie tai daro. Trumpiau – niekada.
Antra priežastis klanams likti gyviems – verslininkams labai dažnai reikia visai ne to, ką jie deklaruoja. Nors kalbės, kad nori rinkos, pelno, rentabilumo.... Realybėje metamai monetai atsistojus briaunele jų širdelė sudreba, kad tik gyvenimas nepriverstų tų stipresniųjų darbuotojų samdyti. Nes jie dažnai protingesni, (tik į klanus nepatekę). Jie ne tik matys klaidas, amoralumą, bet kai kur ir šyptels. Va čia jau užribis. Mūsų verslininkas nori jaustis svarbus. Kaip tai žmogiška.... Tačiau jis nori jaustis svarbus ne kartu su grupe žmonių, su kuria dirba kartu, o nori būti galva aukštesnis. Ir čia jau laukas, kuriam apšviesti reikia labai daug puslapių ir teksto, tad paliksiu tai psichologams...
Kodėl tuomet visi netampa verslininkais? Ogi todėl, kad labai sunku gauti finansų. O tie, kurie gavo gali laikyti save laimės kūdikiais. Nes jei kalbėtų statistika – tai pasiseka geriausiu atveju vienam iš 20. Ir neretai dar už tai sumokant tokią kainą , kad pikčiausiam priešui nepalinkėtum. Finansinė vergija irgi ten egzistuoja.... Ir būtent valstybė yra atsakinga už tai, kad šis skaičius būtų bent 10 iš 20. Ir tie, kuriems pasisekė – gal nepamokslaukite. Nes daugumai iš jūsų tuos finansus gauti tiesiog pasisekė ir tiek. Laiku ir vietoje. Arba sėkmė bent turėjo tam nemažos įtakos. Arba pasisekė nebūti pagautais Rusijoje su metalais ir atsidurti kaliūzėje... Teigsite, jog nepagavo, nes protingi? Tai matyt Augustinas Voldemaras nebuvo protingas, nes mirė nuo išsekimo nežinomame Maskvos kalėjime...
(bus daugiau... jei tik panorėsite...)
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.