Bet mano dvimetis yra priverstas rūkyti – kiekvieną vakarą migdantis pro atvirą balkono langą nepastebimai įskrieja tabako dūmai. Užsidaryti lango nebespėjame – tabako dūmai pasklinda ne tik miegamajame, bet ir po visą butą. Taigi „rūkome“ visi – norime to ar ne. Dažniausiai „rūkome“ tris kartus per vakarą.
Gerbiami Seimo nariai, sakėte, reikia eiti kalbėtis su kaimynais, spręsti geranoriškai? Taip, svėrėmės per langus, ieškojome, stebėjome, neradome. Iškabintus skelbimus iš karto kažkas demonstratyviai nuplėšė. Namo pirmininkas – pats entuziastingas rūkalius. Ne visi kaimynai atidaro duris. Nejau toks sprendimas efektyvus? Visos Lietuvos mastu? Kitąkart, moterie, ir į dūdą gali gauti nuo kokio įkaušusio kaimynėlio...
Manau, kad Seimo nariams gėdingai trūksta valios priimti jau seniai inicijuotą siūlymą drausti rūkymą balkonuose ar arti daugiabučių. Neva žmonės turi teisę privačioje erdvėje elgtis kaip nori. Matyt, skeptiškus šypsnius mėtantys Seimo nariai patys mielai pučia dūmelį savo balkonuose. Bet supraskite, tie, kurie yra nepatenkinti rūkančiaisiais balkonuose, yra ne prieš rūkančius ar rūkymą savuose namuose – mes esame prieš priverstinį kvėpavimą nuodingais dūmais. Tai kenkia mūsų ir mūsų vaikų sveikatai. Tai mūsų teisių mūsų namuose pažeidimas.
Taip pat yra skeptikų, kaip neva policija gaudys tuos prasižengusiuosius. O kaip nutiko su rūkymo laiptinėse ar stotelėse draudimu? Jau seniai nepastebėjau, kad kur nors tokiose vietose būtų rūkoma. Tiesa, vakar mačiau jaunuolius, rūkančius stotelėje, bet aplink nebuvo nė vieno kito žmogaus. Jei draudimas rūkyti daugiabučių teritorijoje būtų įteisintas, būtų kur kas paprasčiau kovoti su pažeidėjais.
Ir paskutinis argumentas – jei latviai galėjo, kodėl mes negalime to įteisinti?