Dvyliktokas iš savo dažnai skurdžios socialinės patirties žino, kad stiprios emocijos šiuo atveju gali reikšti tik viena: netrukus internetinėje erdvėje bus paskelbti itin pesimistiško atspalvio bendraamžių straipsniai.

Garbės žodis, šių metų valstybinis matematikos brandos egzaminas buvo gana įdomus galvosūkis net tiems, kurie laiko save tiksliųjų mokslų gerbėjais. Juk tikrai ne kiekvienas sugebėjo rasti kampą tarp tiesių, einančių per BE ir įstrižainę AC1, kai ABCDA1B1C1D1 – kubas. Taip pat ne kiekvienas namuose gerai apskaičiavo tikimybę, kad paskutinė egzamino užduotis bus susieta su... būtent – tikimybių teorija!

Negalima peikti NEC – o už mission impossible. Buvo ir užduočių – „dovanų“, kuriose reikėjo tik žinoti sprendimo algoritmą. Juk apskaičiuoti dviejų funkcijų grafikų ribojamos figūros plotą nėra sudėtinga, jei maždaug gruodžio mėnesį mokinys atidžiai perskaitė 82 – ą, 120 – ą bei 122 – ą puslapius plačiai Lietuvos gimnazijose naudojamame vadovėlyje „Matematika tau+“ (išplėstinis kursas, 12 klasė, I dalis) ir šią teoriją suprato bei įsiminė.

Nemažai kontroversijų keliantis ženklelis B reiškia tik tiek, kad žmogus, kuris mokėsi matematikos nuo pirmos klasės, turi įdėti labai daug pastangų, kad neišlaikytų valstybinio brandos egzamino. Visgi kartais tos neva paprastos problemos kelia galvos skausmą. Ypač kai akys randa frazę „atsakymą pagrįskite“. Smegenys mums sufleruoja, kad šios frazės sinonimas – įkyrus ir šiuolaikinio jaunimo nemėgstamas žodelis „įrodykite“. Ar didėjančios aritmetinės progresijos suma gali būti lygi 21, jei ją sudaro n (n≥3) skirtingų natūraliųjų skaičių? Jau kitais mokslo metais šiandieniniai vienuoliktokai, kurie dar tebevargsta tvankiose mokyklose, naudodamiesi mokytojų pagalba, sužinos, kaip reikėjo „apiforminti“ atsakymą „taip“.

Viskas kaip ir dera – egzaminas atitinka programą, 40 proc. užduočių pritaikyta žemesnio lygio gebėjimus turintiems mokiniams, beliko tik laukti rezultatų... Bet yra „bet“. Abiturientai vėl nepatenkinti! Reikia surasti atpirkimo ožį. Kažką juk reikia kaltinti... ŠMM – ą, nes ten dirbantys profesionalai truputį atitolo nuo realybės? NEC - ą, nes kiekvienais metais rengia skirtingo lygio egzaminus? Mokytojus, nes negali tinkamai paruošti mokinių? Supertėvelius, kurie išlepino savo atžalas? O gal mūsų vunderkindus, kurie būtinai per pamoką turi „pamėgti memą“, o po to (geriausiu atveju) mokėti korepetitoriams už jų teikiamas brangias paslaugas? Galų gale – likimą?..

Keista, bet tie, kurie dar nespėjo emigruoti iš mūsų utopijos, turėtų pripažinti, kad nėra vieno kaltininko. Paradoksaliai, Lietuvos švietimo sunkumai yra tik žymiai didesnės problemos viršūnė. Ši problema slypi visuomenės mentalitete.

Taip – daug kur ši „Lietuva brangi“ pasiekė dugną, jeigu lyginsime su Vakarų Europos šalimis. Taip – plinta nuomonė, jog žodžiai „Lietuva“ ir „demokratija“ yra antonimai. Taip – dar jaučiame sovietmečio įtaką. Bet ar tai reiškia, kad turime pasiduoti, visi kartu slopinti bet kokią racionalią iniciatyvą? Pamirškime apie kitus, apie visuomenę, apie valstybę. Nereikia tos patetikos! Juk XXI amžius už lango, o ne romantizmas! Sutvarkykime savo gyvenimus. Aišku, jis niekada nebus tobulas, jis galbūt net nebus Lietuvoje. Bet asmeninė laimė priklauso nuo pavienio individo kasdienių sprendimų. Juk ir kataklizmų metu žmonės „mylėjo ir buvo mylimi“...

Abitūra ir studijos tai niekas, palyginus su amžinybe... Visiems, kurie laikys istorijos, geografijos ir/ar chemijos VBE – SĖKMĖS!

PS: esu dvyliktokas, matematiką turėjau B lygiu, mokiausi pats papildomai – internete yra daug informacijos, labai netiksli rezultato prognozė: ±60 proc.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.