Tiesa, po penkerių metų ji tapo mano žmona. Egzamine mokytojai buvo truputį „padarę“ gramelį, o gal po vakarykščio vakarėlio nuo jų vis dar trenkė alkoholiu.
Patiems kvailiausiems vaikščiodama mokytoja padėjo išspręsti užduotis, kad bent jau trejetą gautų. Tarp tokių buvau ir aš. Kadangi sugebėjau be klaidų nusirašyti, o kiti ir to nesugebėjo, su klaidomis ar visai ne tą nusirašė. Man pavyko išlaikyti puikiai, tapau matematikos genijumi.
Ir dabar nesuprantu, kam reikia ten visokių formulių ir kitų nesąmonių. Jei sudėti moki, skaičius pažįsti – to ir užtenka.
Sūnus pasakojo, kad universitete vienas toks dėstytojas dėsto matematiką, tai vaikšto visas paliegęs, su kosmosu kalbasi gatvėje, o per paskaitas nieko studentai nesupranta ką jis kalba.
Daugybos lentelės dar ir dabar nemoku visos ir man jos nereikia. Manau, kad daugelis iš jūsų irgi visos nemokate, bet aišku juk jums, mieli skaitytojai, gėda prisipažinti.
Linkėjimai matematikos mokytojoms „Kobrai“ ir „Liniuotei“.
Su meile,
„Geriausias mokinys“
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.