Pastebėjau šimtaprocentinį faktą – jei vaikinas turi ką duoti merginai, tai duoda, ir nesiskundžia. Kalbu rimtai. Jei turi pinigų, jam net nešauna į galvą nesumokėti sąskaitos (neleidimą to daryti gal net priimtų kaip įžeidimą), pavyzdžiui. Lygiai taip pat, jei uždirba daug, net neprašomas dalį išskiria „bendram biudžetui“ (t. y. merginos poreikiams), jei gyvenama kartu. Ir taip toliau. Nesakau, kad tai gerai ar blogai, tiesiog tokie faktai. Tie, kas turi, natūraliai dalinasi.
O kas neturi... Na, gal dar ne metas merginoms... Gal dar savo gyvenimą reikia sustyguoti pirma.
Yra dar vienas dalykas, kurį norėčiau paminėti. Kartais girdžiu pasakymą „tos merginos labai išlepintos“. Kas jas išlepino? Vyrai, kurie turi, ką pasiūlyt. Kaip neįprasi prie gero?
Dabar daug kalbama pie lyčių lygybę... Tačiau ką padarysi, kad mūsų bičai senamadiški ir vis tiek oriai traukia piniginę kavinėse, siūlosi pavežti, pavaišinti ir t. t. Prašom, laukiu naujo straipsnio, nuomonės: „Vyras turi prašymą kitiems vyrams: nelepinkite moterų, nemokėkite už jas, nieko neduokit“. Pažiūrėkit, kokio atsako sulauksit.
Moterys nėra vyrai. Partnerius renkasi ne pagal grožį, ne pagal centimetrų kiekį, ne pagal gabumus staliaus/santechniko darbuose. O paprasčiausiai pagal elgesį su ja. Jei vaikinas kviečia vakarienės, ir už šį malonumą sumoka, tai jau vienas rūpestis – piniginis – atkrenta. Mergina neturi sukti galvos, kiek ten piniginėj centų buvo, ar užteks dar vienai stiklinei, kad pokalbis nesibaigtų, ir pan. Ji gali atsipalaiduoti ir susitelkti į bendravimą.
Ne paslaptis, kad ypač jaunimas dažnai kankinasi „ar jis mane myli, ar ne, ką aš jam reiškiu“ ir t. t. Vėlgi, dosnus džentelmenas paprasčiausiai galės fiziškai įrodyti, jog mergina domisi – nustebtumėt, kiek bėdžių net puokštės gerų gėlių neįperka savo damai.
Jei nedrąsu per pirmą pasimatymą – prašom, nustebink merginą bilietais į kiną/teatrą/operą – nereikės kalbėtis apie orą, o paskui abu aptars, ką matė.
Kaip matote, aš nekalbu apie namų/mašinų/deimantų/prabangių kelionių pirkimą ir dovanojimą. Kalbu apie paprastus, kasdienius santykius. Vaikinai, negi jūsų mamos nenušvinta, kai kovo 8-osios proga gauna tulpytę? Ar saldainių dėžutę vardadienio proga? Juk tai – smulkmenos, o kitam žmogui širdį sušildai.