Šiuo metu pasaulio darbo rinkoje vyksta didžiuliai pokyčiai. Kardinaliai keičiasi darbuotojų įpročiai ir galimybės. Mūsų seneliai visas darbo dienas leisdavo gamyklose ir fabrikuose. Viskas atrodė paprastai – ateini, atsisėdi prie staklių ir vakare išeini namo. 20 amžiaus pabaigoje atsiradus internetui ir kompiuteriams, su jais jau dirbo nemaža dalis mūsų tėvų. Tačiau darbo diena vis dar nedaug skyrėsi nuo senelių – nors stakles pakeitė kompiuteriai, bet darbe vis dar buvo būtina atbūti.
Prasidėjus 21 amžiui, pilnai įsisiautėjo interneto revoliucija – kompiuteriai sumažėjo iki tiek, kad tilpo į kuprines. Kūrėsi daugybė naujų internetinių įmonių, atsirado tūkstančiai iki tol neegzistavusių specialybių – programuotojai, interneto aplikacijų dizaineriai, virtualūs asistentai, SEO tvarkytojai, PPC optimizatoriai ir daugelis kitų iki tol negirdėtų veiklų. Visas jas vienyjo 2 bendri dalykai - darbas prie kompiuterio ir galimybe dirbti iš bet kurios pasaulio vietos, neinant į ofisą. Taip atsirado nauja darbuotojų „rūšis” – skaitmeniniai keliautojai – žmonės, kurie gali dirbti iš bet kur ir tuo sėkmingai naudojasi. Lietuvoje tokių darbuotojų, kurie gali migruoti po visa pasaulį, jau yra keli tūkstančiai, o visame pasaulyje, spėjama, jau virš kelių milijonų. Viskas ko jiems reikia – tai kompiuteris ir greitas internetas.
Situacija, kai vokietis, dirbantis Amerikos įmonėje, šiuo metu esantis Tailande, o algą gaunantis į sąskaitą Šveicarijoje, stebina vis mažiau. Nebestebina ir tai, kad žmonės ieško kaip daugiau uždirbti ir vienas iš būdų yra palanki mokestinė sistema.
Taigi, turime milijonus naujų verslininkų, keliaujančių po pasaulį ir tuo pačiu ieškančių kur patogiai ir lengvai galėtų įkurti ir valdyti savo verslą. Laikai, kai įmonę kurdavai tik savo šalyje seniai baigėsi – dabar kuriamasi ten, kur pasiūlomos geriausios sąlygos.
Ir šioje sumaištyje iš visų geriausiai pasirodė estai, pasiūlę e-residency programą. Joje gali dalyvauti bet kas, tereikia nusiųsti visus savo duomenis ir po kelių savaičių jau gauni ID kortele su el. parašu. Tai nėra Estijos viza ar leidimas gyventi joje, tiesiog su ta kortele gali naudotis visomis viešomis Estijos paslaugomis internete. Bet esminė vieta čia tampa tai, kad su ja taip pat gali greitai įkurti ir pilnai valdyti įmonę internetu. Tai buvo kaip sprogimas – pradėjo kurtis tūkstančiai naujų įmonių, kurių didžioji dalis savininkų net nėra buvę Estijoje ir gal net neplanuoja ten užsukti. Tačiau visi mokesčiai yra mokami Estijoje ir yra paskirstomi jau tik šios valstybės piliečiams. Vokietis, esantis Tailande, dirba Amerikos įmonėje, tačiau mokesčius moka Estijai. Darbo nėra, o pinigai plaukia.
Įdomu, ką šioje srityje siūlo Lietuva? Pagal pelno mokesčio tarifą, mes esame antri ES – tai vienas palankiausių mokesčių tarp visų šalių. Įmonę irgi galima įkurti per kelias dienas ir viskas – tik internetu. Pakeisti akcijų ar akcininkų skaičių ar bet kokius kitus duomenis – taip pat gali tik internetu, iš bet kurios pasaulio vietos.
Taigi, atrodo turime viską tą patį ką estai, bet kažkodėl atsiliekame šviesmečiais. Netgi būna, kad kai kurie mūsų piliečiai įmonės registraciją vietoj Lietuvos renkasi tą pačią Estiją. Natūraliai kyla klausimas kodėl taip yra? Kodėl jiems plaukia pinigai nieko nedarant, o mums jų neužtenka net dirbant nuo ryto iki vakaro? Ir čia viskas labai paprasta – tam yra kelios nedidelės priežastys.
Pirma – mes neturime puslapio anglų kalba. Sunku tikėtis, kad Malaizijos pilietis, norintis registruoti įmonę pas mus, staiga pradėtų suprasti lietuviškai.
Antra – visus naujų įmonių pavadinimus peržiūri griežta lietuvių kalbos komisijos akis. Net ir mokant lietuvių kalbą kartais pavyksta tik iš kelių kartų suprasti ką ir kaip reikia keisti. Užsieniečiui čia paprasčiausiai būtų misija neįmanoma.
Trečia – tam reikia el. parašo, o mobiliojo ryšio operatoriai jį išduoda tik Lietuvos piliečiams arba turintiems leidimą čia gyventi. Taigi norint įveikti šią kliūtį, užsienietis turi skristi čia ir pereiti biurokratijos džiungles, taip pat ir milžiniškas eiles migracijos departamente. Kaip rašiau auksčiau, estai tą išsprendė leisdami visiems registruotis jų e-residency programoje ir dalindami korteles su el. parašais jos dalyviams.
Tai, ką aprašiau, nėra kažkokia utopija, estai tą sėkmingai įgyvendina ir visi skaičiai rodo, kad tai puikiai veikia. Vien per antrus programos metus jų valstybė jau uždirbo virš 14 milijonų eurų. Nėra jokių priežasčių, kodėl to negalėtumėme padaryti ir mes.
Lietuva yra tikrai inovatyvi valstybė, nemaža dalis viešųjų paslaugų jau perkelta ir veikia internete, esame vieni lyderių šioje srityje. Taip, yra dar keletas nedidelių skirtumų su estais, bet nieko tokio, ko negalėtume greitai išspręsti. Taip pat yra vietų, kurias galėtume padaryti žymiai geriau nei kaimynai, pvz, leidimą sąskaitą atidaryti bet kurioje fintech įmonėje.
Tačiau startuoti turime nedelsiant, nebegalime laukti kitų rinkimų. Nukėlus startą, pasivyti estus bus žymiai sunkiau – pas juos irgi dirba puikūs žmonės, nuolat ieškantys, kaip viską padaryti dar geriau ir paprasčiau. Kaip šalis, mes galėtume pasiūlyti šiam pasauliui ir jo gyventojams puikų produktą. Jie gautų tai, ko nori ir ieško – lengvą įmonės sukūrimą ir valdymą iš bet kurios pasaulio vietos, paprastą apskaitą ir patogią mokestinę aplinką. Mes išloštumėme gaudami papildomų pinigų iš tų įmonių mokamų mokesčių, kuriais galėtume didinti pensijas arba mažinti mokesčius dirbantiems.
Tikiuosi, kad vyriausybė pagaliau baigs stumdyti mokesčių procentus nuo vienų gyventojų prie kitų ir parodys iniciatyvą naujoje nišoje, tokiu būdu prisidėdama prie mūsų visų ekonominės gerovės augimo. Nes dirbti daug ir uždirbti mažai – mes jau mokame. Norėtųsi išmokti ir atvirkščiai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!