Na, bet kai jau kreivu ir per visas puses šleivu eilėraščiu dėmesį atkreipiau, leiskite užduoti klausimą į jūsų iškeltą klausimą. Kodėl Lietuvoje viskas taip sudėtinga ir kur vėl pamestas žmogus? Neapleidžia jausmas, kad jautrus brendimo laikotarpis nepalieka mūsų šalies, nesustojamai blaškomasi po keisčiausias politines darbotvarkes, nuolatinės reformos ir „pagerinimai“ baigia jau užknisti visus. Ar tikrai dar kažkam kyla klausimas, kodėl turime tiek daug emigrantų ir nesilpstantį norą išvykti gyventi į prognozuojamą, žmogų gerbiančią, stabilią šalį?
Lietuvoje mokame sveikatos, socialinio draudimo mokesčius, pridėtinės vertės mokestį už prekes ir paslaugas, gyventojų pajamų mokestį, įvairiausias rinkliavas ir mokesčius už savo nuosavybę. Bet panašu, kad legaliai dirbantis ir baltai mokesčius susimokantis žmogus laikomas tiesiog melžiama karve. Moka per mažai, dar ne už viską, gal dar bus apmokestinta ir galimybė minti šaligatvių plyteles ar teisę žiūrėti į saulę? Geriau būtų nesiblaškyti, o vieną kartą apsispręsti pagaliau dėl esmės kokie ir už ką mokesčiai, sukirsti rankomis pozicijai ir opozicijai, baigti kurpti nakties ar savaitgalio reformas. Žmonės tikrai pasijaus stabiliau, saugiau, fainiau.
VMI, „Sodros“ ir antstolių marširavimas po piliečių bankų sąskaitas jau tapo klasika. Niekaip neapleidžia jausmas, kad Lietuva yra didžiulė komuna, kur viskas yra visų, o pro bet kurias duris normalu žengti nesibeldus ir imti tai, kas ne tavo. Neik su velniu obuoliauti, sako patarlė, bet kad į šitą keistą poziciją stoja valdžia, kuri staiga pamiršta gerus norus ir ima krapštytis po atskirą skyrelį žmogaus piniginėje, kuris jau paskirtas pensijai.
Galiu palyginti, ką laimėjau emigravusi. Didesnis atlyginimas – check. Aiškūs mokesčiai – check. Vakarietiška kultūra darbe – check. Vaikams darželis iškart atvykus – check ir jokių ten eilių ar mažų dovanėlių, kam reikia. Ramybė – check, nes man nereikia sukti galvos, koks uraganas nešis per mūsų gyvenimą nuo kitų, dar kitų ar po 15 metų. Prognozuojama pensija – check. Mano atsakomybė už save ir už savo ateitį, o ji bus puiki – check.
Net negalėčiau pasakyti, kad konkretus atlyginimas parviliotų atgal. Ne tik jis svarbus. Svarbu viskas, kas leidžia žmogui pasijusti žmogumi: oriai gyventi, pragyventi, leisti sau šiokių tokių pramogų bei padorias atostogas, turėti pensijos sąskaitą, būti matomam su savo poreikiais ir problemomis. Lietuva vargu, ar gali mums tai pasiūlyti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!