„Kiek čia gyvenu, visuomet taip vyko. Priklauso nuo vėjo, kur išmetamos žuvys. Kuršių marios yra tas telkinys į kurį suteka visos Lietuvos upės, tad čia valduo suneša visas nugaišusias žuvis, kurios žuvo po neršto, kitaip žuvo. Žuvys gali neiškilti apie pusę metų.
Neslėpsiu, jei ir yra mokslininkų versija, aš jos nežinau, tad galiu komentuoti tik kaip Kuršių Nerijos gyventojas. Šiais metais buvo neįprastai šalta žiema, tokios Kuršių Nerijoje daug metų neturėjome. Staigus vandens atšilimas pakėlė visas nugaišusias žuvis, o vėjas buvo nepalankus Neringos miestui ir jas atplukdė“, – sakė Neringos meras D. Jasaitis.
Anot mero, vien Neringos pakrantėje jau surinkta per tris tonas nugaišusių žuvų. Dar renkamos žuvys ir Preiloje bei Juodkrantėje. Tačiau bėdų kyla dėl jų utilizavimo, tad tenka skelbti ekstremalią situaciją – kitaip savivaldybei neužteks lėšų viską sutvarkyti.
Meras sako, kad žuvys turi būti utilizuotos Rietave, tačiau reikalavimai sunkiai įvykdomi – visos surinktos žuvusios žuvys turi būti nuplautos nuo smėlio. Anot mero – tai neįmanoma misija, tačiau bandoma ieškoti sprendimo, mat jei savivaldybė plaus žuvis – neužteks ir viso biudžeto.
Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser irgi patvirtino mero nuomonę ir nurodė, kad toks reiškinys nėra neįprastas, nors ir nemalonus.
„Norime kuo greičiau sutvarkyti ir ekstremali situacija būtent įgalina tai padaryti, nes tokiems darbams reikia tam tikro finansavimo. Nacionalinio parko atstovai gamtinėse teritorijose nieko nedaro, kadangi gamta pati susitvarko, tačiau mieste tą daryti iš tikrųjų yra būtina“, – komentavo ji.
Dėkojame DELFI skaitytojui už vaizdo įrašą.
