Jie labiau palaikė natūralų laidojimo būdą. Tačiau 1969 m. draudimas buvo panaikintas.

Šiomis dienomis pasaulyje žmonės renkasi kremaciją dėl įvairių priežasčių:

· ji kainuoja pigiau negu tradicinės
 laidotuvės;
· krematoriumas išspręstų kapinių plėtimo 
problemą, palengvintų kapų priežiūrą. 
Juk atvykę į kapines stebimės, 
kiek jos išsiplečia per metus; 
· šiuolaikinis kremacijos procesas yra greitas, 
nekenksmingas aplinkai ir efektyvus;
· kremacija atspindi šiuolaikinį mąstymą apie mirtį;
· kremavimo paslauga naudinga higienos požiūriu.

Japonijoje kremuojama 97%, Švedijoje - 60%, Didžiojoje Britanijoje - 70%.

Kremacija – tai viena iš žmogaus utilizacijos formų. Dauguma žmonių mano, kad tai palaikų sudeginimas į pelenus. Iš tiesų, tai – dehidratacijos procesas, kurio metu kūnas paverčiamas į kaulų fragmentus, kurie vėliau virsta pelenais, taip vadinamais kremacijos liekanomis.

Kremacija prasideda kūno patalpinimu į specialų karstą ar kremacijos konteinerį, kuris turi būti degus, sandarus ir atsparus iš kūno garuojantiems skysčiams. Toks konteineris su palaikais yra patalpinamas į kremacijos kamerą.

Mirusieji dažniausiai deginami ne atvira liepsna, o įkaitinto oro srove. Temperatūra reikalinga kremacijai siekia iki 1000o C. Kremacija užima apie 2-3 valandas. Kūnui sudegus, pelenai išvalomi nuo metalo liekanų (karsto vinių). Jie ataušinami. Pelenai supilami į laikiną konteinerį. Prieš šeimai atiduodant pelenus, jie sudedami į urną. Urną su kremuoto velionio pelenais galima laidoti žemėje. Nereikėtų tokio didelio ploto - užtektų kvadratinio metro, nereikėtų antkapių, o ir laidojantis žmogus turėtų mažiau išlaidų.

Galima būtų statyti kolumbariumus, t.y. pastus su nišomis, skirtomis urnoms laikyti. Kiti išreiškia paskutinį savo norą, pavyzdžiui, išbarstyti jų palaikus jūroje. Kartais artimieji urną pasilieka ir savo namuose.

Pabuvojus šiuolaikiniuose krematoriumuose, net neįtarsi, jog tai yra krematoriumas: nėra nei kvapo, nei dūmų, kuriuos naikina dujų gaudymo ir valymo įrenginiai. O kokia situacija Lietuvoje? Kaune yra senas krematoriumas, priklausantis Kauno Medicinos Universitetui, kuris yra pritaikytas deginti tik medicinines atliekas. Tačiau KMU gelbsti nelaimės ištiktus žmones, kurie nori įvykdyti paskutinę velionio valią, t.y. būti kremuojami.

Kaimynės Estija, Latvija, Baltarusija turi krematoriumus, kurių paslaugomis noriai naudojasi Lietuvos piliečiai. Tokios kelionės sukelia nemažai išlaidų ir rūpesčių velionio artimiesiems, todėl dažnai būna ir taip, kad velionis palaidojamas tradiciniu būdu, nepaisant paskutinės jo valios.

Buvo atlikta neoficiali Lietuvos gyventojų apklausa. Didžioji dauguma apklaustųjų sutinka, kad reikia krematoriumo ir patys norėtų, kad jų kūnai po mirties būtų kremuojami. Vyresnioji karta abejoja, t.y. jie nieko preiš krematoriumus neturi, bet patys nenorėtų, kad jų kūnai būtų kremuojami. Paklausti kodėl, atsako: “Įsitikinimai neleidžia”; o ir patį procesą jie nemaloniai įsivaizduoja.

Ką Jūs galvojate šiuo klausimu? Man labai įdomi Jūsų nuomonė.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!