Man – 34, su drauge auginame dvejų metų sūnų. Apie seksą bendrame kambaryje negali būti nė galvos. Man, liaudiškai sakant, neveikia hidraulika.
Draugams – 28-eri, turi penkerių metų dukrą, ir nė kiek nesislapsto jos akivaizdoje – vaikšto nuogi, durų neužsidaro. Sako, per patį įkarštį užklupti nebuvo, bet man vis tiek kažkaip keista, juk girdėt tai girdi turbūt. Manasis nuo pelės krepštelėjimo pabunda ir nebeužmiega, draugų dukra per pasibuvimus trenkiant muzikai ramiai miega hamake prie pat muzikinio centro, na bet vis dėlto...
Draugeliai gėdina, kad senas jau esu, nieko nebesuprantu, vaikai jau gimsta su telefonais, ir ten dar ne tą pamato, o čia – meilė tarp tėvų, pagirtina.
Iš tikrųjų būtų įdomu išgirsti komentarų šia tema, gal net iš psichologų. Jeigu tėvams priimtina (man pavyzdžiui ne), ar normalu atvirai mylėtis kitam kambary, kai vaikas gali išgirsti ar užeiti ir pan.? Ar nebūtų tada trauma, kuri atsilieptų visam gyvenimui?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo patirtimi: ar jūsų seksualinį gyvenimą labai pakeitė vaikų gimimas? Ką tokiu atveju darėte? Gal turite patarimų? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaikai ir seksas“ arba spauskite apačioje.