Atrodo, renkam vienus ar kitus, rezultatas nelabai keičiasi. Bet vakar bediskutuojant draugų kompanijoje sudarėme paktą. Revoliucijos nepadarysime, bet bent jau parodysime savo poziciją.
Kaip ir kasmet su žmona aukojame 2 proc. Pernai žmona juos skyrė mūsų vaiko mokyklai, o aš – kariuomenei. Paklausėm draugų, visi panašiai. Vienas sako net poliklinikai skiria, nes kažkada gydytoja prispaudė. Besipasakodami supratome, kad čia yra didžiausia nesąmonė. Gyventojai tarsi gali paskirstyti kruopelytę savo mokesčių nevyriausybinėms organizacijoms, bet vietoj to sugrąžina atgal valstybei!
Ne, brangieji, gana. Seimas ir vyriausybė turi suskaičiuoti, kiek reikia pinigų mokykloms, darželiams, ligoninėms, kariuomenei ir t.t. Ir skirti jiems reikiamas sumas. O ne prašyti žmonių „dasimesti“.
O šitie mūsų „procentukai“ keliaus nevyriausybinėms organizacijoms, kurios savo iniciatyva papildomus darbus. Taip ir sutarėme su draugais: kas myli gyvūnus, skirs savo 2 proc. „SOS gyvūnams“ ar „Penktai kojai“, ar kokiai kitai gerai organizacijai, kam skaudu matyti tėvų neprižiūrimus vaikus – „SOS vaikų kaimui“, kas nori padėti sergantiems – atitinkamiems paramos fondams.
Kviečiami visus prisijungti ir savo 2 proc. neberemti valstybės. Geriau skirkime juos tiems, kurie aukoja savo brangų laiką ir gerus darbus daro savo iniciatyva.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!