Praeitą savaitę su vaiku lipau iš 1G Kalvarijų stotelėje, tai, galvojau, susimušiu... Visa stotelė nusėta senom babcėm, kurios, tik išvydusios atvažiuojantį autobusą, susispietė taip, kad jam sustojus ir atidarius duris neįmanoma praeiti. „Atsiprašau, gal galima išlipt?“, – nemandagumo neprikiši, bet senės nesitraukia. Vaikas dar paspirtuką turėjo, tai viena besigrūsdama (nepraleisdama mūsų išlipti) užkliuvo, vos nepargriuvo, bet vis tiek nepasitraukė...
Dar ir kita pradėjo lipti, tai tada jau ėmiau piktai šaukti, kad vaikas lipa, trauktųsi. Tai galiausiai išlipome... Negaliu, kaip sunervino. Aišku, suvažiuoja iš kaimų prekiauti, tai sunku kalbėti apie elgesio kultūrą, bet galėjo jau socializuotis per tiek laiko..
Antras atvejis – vėl su vaiku lipame, o vietos neužleidžia. Jei jau sėdi – tai sėdėk, bet bent terbas patrauk nuo sėdynės... Ar turi antrą bilietą? Kartą taip ir paklausiau vienos poniutės: „Atsiprašau, o antrą bilietėlį turite, kad dvi sėdynes užimate su savo maišais?“. Tai suprato... Iki kito karto.
Žodžiu, žmonės, žiūrėkit, ką darot. Nes troleibusai ir autobusai jau tampa nebe child friendly zonomis...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.