Maniau, kad tokią užuovėją radau. Ir kaip aš džiaugiausi! Visą gyvenimą svajojau apie namus, į kuriuos aš norėsiu grįžti ir kuriuose manęs kažkas lauks; apie žmogų, kuris bus šalia ir eis kartu per džiaugsmą ir negandas; apie didelius gyvenimo tikslus, kurių sieksiu ir įkvėpsiu kitus.
Šis ruduo buvo geriausias mano gyvenime, nes visą tai turėjau. Radau TĄ žmogų, kuris jau ilgą laiką buvo mano geriausias draugas ir mylimasis. Rudenį mudu pradėjome kartu gyventi – turėjau namus. Susižadėjome – viduje jaučiau, kad turiu šeimą, apie kurią svajojau visą gyvenimą. Kartu įsigijome augintinį, apie kurį taip ilgai svajojau. Suplanavome gražias vestuves. Atrodė, kad po tiek daug išbandymų gyvenimas su kaupu apdovanoja laime.
Kai mudviems buvo sunku, rodos, viską galėjau paaukoti, kad tik kartu įveiktume problemas. O jų buvo ne viena... Tačiau juk tai – normalu. Gyvenime visada turime spręsti didesnes ar mažesnes problemas. Nedarbas, buitinės atsakomybės, pašalinių kišimasis į santykius, laikinos sveikatos problemos, nuovargis... Pasirodo, ne visiems atrodo, kad meilės yra gana, kad galėtum ilgą laiką eiti per sunkumus kartu ir nepasiduoti, nepabėgti į komforto zoną, kurioje bent dalies sunkumų neliktų. „Aš pavargau. Aš pasiduodu.“ – išgirdau, kai po dvejų metų, per kuriuos šitiek įveikėme, nutrūko mūsų santykiai, subyrėjo dar nepradėta šeima. Po šio naktinio pokalbio jau kitą dieną jis išsikraustė. Likau vienui viena su augintiniu – be to artimo draugo, kurį branginau tuos kelerius metus; be šeimos, kurioje galėčiau išsilaižyti žaizdas; be namų, kurie, pasirodo, yra visai ne keturios sienos ir spengianti tyla.
Pasijutau įskaudinta labiau nei bet kada gyvenime. Sumišusi, nes juk tikrųjų sunkumų nė nebuvo. Išduota, nes tas žmogus pirmasis buvo prileistas taip arti mano jautrios ir lengvai pažeidžiamos asmenybės. Tas žmogus žinojo mano slapčiausias svajones, mano gyvenimo tikslus, matė mano ašaras, girdėjo nuoširdžiausią juoką.
Dabar dar viskas aštru ir skausminga. Tačiau su nuoširdžia meile linkiu šiam žmogui rasti savyje jėgų gyvenime siekti savo tikslų nepasiduodant. O aš stengiuosi kelti galvą aukštyn, eiti toliau į priekį ir būti su savimi. Kažkada šiuos žodžius pasakiau draugei, o dabar jie grįžo man pačiai ir juose randu stiprybės: „Labai sunku gerai jaustis vienai su savimi, bet išmokti to yra būtina“.
Jausmai gėdos nedaro. Atėjus pavasariui „Jaunimo linija“ pradeda begėdystės skatinimo kampaniją ir kviečia DELFI skaitytojus dalintis įkvepiančiomis asmeninėmis istorijomis, kai nusprendėte nebeslėpti jausmų, pasidalinote jais su šeima, draugais, kolegomis ar klasiokais – atvirai ir be gėdos. Siųskite trumpas istorijas adresu pilieciai@delfi.lt iki balandžio 7 d. Jomis dalinsimės DELFI Piliečio rubrikoje. PRIZAI.
Po balandžio 7 d. burtu keliu išrinksime penkis nugalėtojus. Dviem iš jų atiteks Monique albumas „Soon&Moon“ su atlikėjos autografu, kitiems trims – leidyklos „Eugrimas“ išleistos kultinio rašytojo Dale Carnegie knygos „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“, „Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi“, „Pakilk ir prabilk!“.