To rezultatas – purvas patalpose (darželių, mokyklų, kitų įstaigų ir namų), krūvos žemių lietaus kanalizacijose, kelkraščiuose, purvini automobiliai, padidėjęs oro užterštumas, jau nekalbant apie bendrą estetinį vaizdą bei papildomas išlaidas valymo/šlavimo darbams.
Suprantu, gali būti atsakymas – viskas saugumo vardan – kad žmonės ir automobiliai neslystų – „laimingai augtų ir žydėtų“.
Tačiau sninga ir šąla visoje Europoje, bet, kaip daugelis paliudytų, tokio purvyno gatvėse ir ant šaligatvių kaip Vilniuje niekur nėra.
Atvykę užsienio svečiai nuolat stebisi – kodėl žiemos/pavasario laikotarpiu pas mus taip purvina ir kodėl šalia druskos beriamas ir žvyras, nors kitur taip nedaroma, t.y. pilama tik druska ir/arba grantiniai akmenėliai, kurie vėliau surenkami pakartotiniam panaudojimui.
Todėl natūraliai iškyla klausimas – ar taip Vilniaus miesto valdžia, šalia druskos barstydama ir žvyrą, taupo miestiečių higienos ir sveikatos sąskaita, o po to moka kitoms įmonėms tūkstančius už papildomus valymo ir žvyro likučių utilizavimo darbus?
Manau atsakymą norėtų sužinoti ne vienas Vilniaus miesto gyventojas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Komentuoja „Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos specialistė Dovilė Lisauskaitė
Vilniaus mieste yra barstomos 539 gatvės: 298 prioritetinės gatvės (magistralinės ir tos, kuriomis vyksta tranzitinis ir viešojo transporto eismas) – barstomos šlapiomis druskomis. 173 aptarnaujančios ir kvartalinės gatvės barstomos smėlio ir druskos mišiniu. 68 centrinės miesto dalies siauros gatvės, barstomos druskomis.
Smėlio mišiniais „Grindos“ kelininkai barsto tada, kai yra mažesnio intensyvumo eismas, kad išliktų kuo geresnis sukibimas su važiuojamąja kelio dalimi ir būtų užtikrintas vairuotojų saugumas. Kodėl ne druska? Norint, jog druska pradėtų tirpdyti sniegą yra reikalingi du dalykai: laikas, per kurį sureaguoja druska su sniegu ir trintis – kuo didesnė trintis – t.y. eismo intensyvumas, tuo greičiau druska pradeda reaguoti su iškritusiu sniegu ir jį tirpdo. Galite padaryti žiemą eksperimentą – ant sniego užberkite paprasčiausios druskos ir pažiūrėkite, kas bus. Druska tiesiog prasigrauš „tuneliukus“ ir viskas, o sniegas pradės tirpti tik tada, kai šis mišinys bus pradėtas veikti išorinės trinties.
Kodėl nenaudojami granitiniai akmenėliai? Nežinau nė vienos valstybės, kuri galėtų sau leisti gatves barstyti granitu, o druską naudoja net ir pačios turtingiausios šalys ir tai lemia 2 priežastys: jos prieinamumas ir kaina. Skalda barstoma ten, kur yra labai storas sniego sluoksnis, pavyzdžiui kalnuose. Mūsų keliuose ji nepasiteisintų, nes sniegas ant kelio dangos neužsibūna, o išbarstyta skalda, nesant sniegui, ne tik mažintų sukibimą su kelio danga, bet ir iš po ratų išlėkę skaldos gabalėliai braižytų automobilius, gali suskaldyti stiklus.
Smėlis iš Vilniaus miesto gatvių bus surinktas, kai termometro stulpelis bent kelias paras bus aukščiau nulio, nes pašalus toks smėlis ir toliau gali atlikti savo darbą – didinti sukibimą su kelio danga. „Grindos“ kelininkai už tai, kad gal geriau papildomai šluota pro namus ar patalpas prasieiti, nei sugipsuota koja gulėti ar nuslydusi automobilį remontuoti. Taip pat smėlio surinkimui naudojamas ir vanduo, kuriuo sudrėkinamas smėlis ir jis šluojamas nedulka, taigi panaudojus vandenį prie minusinės temperatūros miestas gali tapti labai didele čiuožykla.