Tikriausiai ne kartą girdėjote pasakymą „pasielgei kaip tikras lietuvis“ ir esu tikra, kad tai buvo panaudota kaip priekaištas kažkokiam jūsų poelgiui. Ir apskritai, visi, ne tik užsieniečiai, bet ir mes patys, lietuviai, nurašome save kaip kažkokią blogą tautą, o tai reiškia, kad mes negerbiame savęs ir savo šalies. Tai mane ir neramina.
Visų pirma, būti lietuviu nėra jokia gėda ar kažkoks didžiulis minusas, kurį jūs turėtumėte slėpti. Ši mano mintis greičiausiai yra skirta užsienyje esantiems mūsų tautiečiams, nes tikrai ne kartą svečioje šalyje esu susidūrusi su lietuviais, kalbančiais bet kokia kita kalba, kad tik niekas nesuprastų iš kur jie yra. AR BŪTI LIETUVIAIS JUMS YRA GĖDA? AR JUMS MAŽA PRIEŽASČIŲ DIDŽIUOTIS SAVO TĖVYNE? Mūsų kalba – viena seniausių pasaulyje, Vilniaus universitetas buvo pirmasis universitetas rytų Europoje, XIV a. pabaigoje Lietuva buvo didžiausia valstybė Europoje, mes pirmieji paskelbėme nepriklausomybę – atsiskyrėme nuo Sovietų Sąjungos 1990 metais ir, jei visų šių faktų jums dar per mažai – Lietuva yra geografiniame Europos centre. Kas, jeigu ne mes, patikės mūsų šalimi ir Jos didybe? Mes turime pradėti mylėti save ir savo žemę, ją ginti, o ne jos gėdytis it tai būtų didžiausia gyvenimo neganda.
Taip pat, tikrai dažnai girdime, kokie mes niaurūs, slepiantys savo šypsenas palyginti su, pavyzdžiui, prancūzais. Taip tikrai nėra, Prancūzijoje lygiai taip pat pilna piktų, be šypsenos žmonių. O jeigu kas nors ir šypsosi, tai tikrai ne dėl to, kad uždirba daugiau nei mes ar saulė pas jį šviečia ilgiau nei pas mus. Šypsena kyla iš vidinės harmonijos, sugebėjimo džiaugtis mažais ar nematerialiais dalykais, todėl tikrai nereikia laimingų žmonių skirstyti pagal tautybę. Kiekvienas, net ir „niaurusis lietuvis“, gali šypsotis nepriklausomai nuo įrašo pase. Norint, kad pasikeistume išorėje, reikia susitvarkyti savo vidų. Iš pradžių kiekvienas atskirai, o paskui ir kartu, kaip ir turėtų pasielgti vieninga tauta.
Užsiminusi apie vieningą tautą, negaliu nepaminėti mūsų, kaip tautos, nesutarimų, pykčių. Pakalbėkime ir apie tą pačią nacionalinės „Eurovizijos“ atranką ar bet kurį kitą tarptautinį konkursą. Juk kai laimi ne jūsų favoritu laikytas žmogus, kaip pasidaro apmaudu, tiesa? Jūs iškart einate prie kompiuterio, atsisėdate ir parašote piktą komentarą arba išsakote savo nuomonę bet kur, kur tik įmanoma. Mes visi, būdami nepatenkinti, puolame pilti visus įmanomus įžeidinėjimus, nes tai, kas įvyko, prieštarauja mūsų nuomonei. Palaukite. Jūs – lietuvis. Laimėtojas – irgi lietuvis. Kodėl reikia savo tautietį smukdyti, vietoj to, kad jį palaikytumėte, suteiktumėte jam taip reikalingą paramą? Tai negalioja tik „Eurovizijai“. Savo tautiečius reikia palaikyti visur ir visada, ne tik dainų konkursuose.
Brangūs tautiečiai, surengdami tokį didingą streiką, mes parodėme, kokie galingi ir vieningi esame. Tai glūdi kiekvieno mūsų širdyse, visi to trokštame, todėl stenkimės visi ir iš visų jėgų. Būkime tokia tauta, kokią aprašė Maironis, Vincas Kudirka ir daugelis kitų, Lietuvą mylėjusių, rašytojų.
Susigrąžinkime savo didybę, parodykime pasauliui kas yra LIETUVA ir kokie Jos žmonės vieningi!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.