Nesu beširdė ir vyra galbūt netgi myliu, bet niekada neleisiu sau būti kažkieno nuosavybe. Aš esu moteris, stipri, graži, su savo poreikiais. Mums visada reikia pasirūpinti savimi ir savo šeima, tačiau reikia ir skirti laiko sau. Jūs tikrai galvojate, kad moterys įsimyli jus ir trokšta būti tik su jumis iki gyvenimo galo? Pagalvokite iš naujo. Šiandien aš labai trumpai bandysiu sudėlioti jums mintis apie tai, kaip mes, moterys, mąstome iš tikrųjų.
Visų pirma, turbūt esate girdėję, kad kiekviena moteris nori ištekėti. Iš tiesų, kiekviena norėjo ištekėti dėl to, kad tai garantavo jai ir jos palikuonims finansinį saugumą. Kai tik moteris gauna žiedą ant piršto, jos jau niekas negali tiesiog mesti laukan, o jos vyro turtas, tampa jų abiejų turtu.
Šiais laikais mums yra atviros galimybės daryti karjerą pačioms, pasirūpinti prabangiu gyvenimu ir be santuokos. Žinoma, dažnai vis tiek tenka praskėsti kojas karjeros labui, bet nereikia to daryti metai iš metų ir su tuo pačiu žmogumi. Užtenka žinoti, kada ir kurioje vietoje pasinaudoti gamtos suteiktais privalumais. Tiesa, neapseinama be klaidų, tačiau iš jų ir mokomės. Tai lėmė, kad dabar mes nesistengiame ištekėti už pirmo patikusio berniuko, o susidedame su tais, iš kurių galime gauti naudą, arba matome perspektyvą.
Dabar mūsų niekas nevadina baisiais žodžiais dėl sekso su mažai pažįstamais žmonėmis, todėl drąsiai galime bandyti užkariauti pasiturinčių vyrų širdis per lovą. Arba tiesiog jausti malonumą be įsipareigojimų. Skirtumas tik tas, kad ryte atsibudusi su tokiu vyru, matysi pro langą malonų vaizdą, jo marškiniai bus švelnūs kaip naujagimio oda. O su nepasiturinčiu atsibūsi kažkur sovietinės statybos bute, o ir nuosavą BMW jis vargiai turės, nebent taksi apmokės.
Anksčiau, kai pasiturinčių žmonių buvo nedaug, o sekso įgeidžių demonstravimas viešai buvo smerkiamas, mes rinkomės tuos vyrus, kurie buvo pasiekiami. Mus auklėjo, kad reikia būti drovioms, slėpti savo geismus ir norus. Šiais laikais gauname laisvę visą laiką vykstančiuose vakarėliuose ir galime mėgautis savo seksualumu.
Tol, kol esame gražios, po to įgyti finansinį stabilumą tampa sunkiau. Jaunos merginos užkariauja vyrų dėmesį ir vyresnės moterys tiesiog pradeda nebeatlaikyti konkurencijos.
Mano vyras galvoja, kad jis yra kietas. Turi sidabrinę BMW, klausosi „Russkoje radio“ ir galvoja, jog rusai užkariaus pasaulį. Visgi gyvename nuosavame dviejų kambarių bute ne pačiame prestižiškiausiame rajone. BMW, žinoma gerai, įvaizdžio dalis, bet man labiau patiktų, kad jis skirtų dėmesio kitiems dalykams – man, butui, vaikams. Senokai nėra man dovanojęs nieko romantiško, o būsto garso izoliacija tragiška ir aš jaučiuosi, tarsi mano svajonės nebūtų išsipildžiusios. Jaučiausi taip jau seniai, kad galbūt suklydau priimdama žiedą, bet kito pasirinkimo neturėjau.
Iki vestuvių, mes draugavome gan ilgai, visi sakė, kad esam graži pora. Mano vyras, kaip ir minėjau, turi dideles ambicijas, jis visada jaučiasi teisus, visur mato tik save, save ir save. O kuo kietesnis vyras mano esąs, tuo mažiau detalių jis mato aplink. Žmonės, kuriuos jis laikė ir iki šiol tebelaiko savo draugais, mokėjo su manimi kalbėti kitaip. Gražiai, džentelmeniškai, švelniai. Aš moteris, turiu jausmus ir noriu būti gerbiama, todėl leisdavausi su jais į rožines nuotykių keliones per daug nesukdama galvos.
Vieną dieną, atsibudusi ryte, pagalvojau, kad mano vertė jau nėra tokia, kaip prieš penkis metus. Daviau vyrui kelias užuominas, pabuvau miela jam kurį laiką ir po kelių savaičių jis man pasipiršo. Žinoma, galėjau pasakyti ne, tačiau tada tektų vėl būti viena ir gyventi už savo lėšas, tektų dirbti sunkų darbą, ko aš labai nenorėjau. Vestuvės buvo tradicinio stiliaus, kai visi prisigeria ir kitą dieną nieko neatsimena.
Kelis pirmus mėnesius buvau gera žmona, galvojau, gal vyras pasikeis, bet tai neįvyko. Jo draugai ir toliau mane retkarčiais pasikviesdavo arbatos kur nors išgerti arbatos, o aš ir sutikdavau. Vyras po vestuvių visai netapo švelnesnis ir dėmesingesnis ir man to trūko. Aš gaudavau iš jo pinigus, patogų gyvenimą, bet ne emocinį ryšį. Jis dar pradėjo šiek tiek sunkiau dirbti, rečiau būti namie, padidėjo jo pajamos, tačiau ne visas jas skiria šeimai. Dalis vis tiek eina išleidžiama automobiliui, televizoriui, internetui ir kitiems dalykams, kurių man nereikia. Jis niekada iš tikrųjų neklausė manęs, ko mums reikia. Netgi mūsų bevielio interneto tinklas pavadintas jo vardu.
Dabar, kai turime du vaikus, tokie slapti susitikimai taps sunkesni, nebent, kai atžaloms reiks pradėti eiti į mokyklą.
Tiesą sakant, nežinau tiksliai kieno yra mano vaikai. Ar nuo vyro, ar nuo jo draugų. Nelabai ir domėjausi. Tol, kol vyras priima juos kaip savus, skirtumo kaip ir nėra.
Jis įsivaizduoja esantis labai kietas, kad įtartų kokias nors neištikimybes. Iš tikrųjų, draugaudama ir gyvendama su juo, turėjau tikrai nemažai meilužių, bet visai nesigailiu. Tik jų dėka aš nepaskendau rutinoje, netapau pilka namisėda ir nuo mano veido nedingo šypsena. Tik jų dėka, aš vis dar jaučiausi geidžiama ir kažkam įdomi.
Tik romanų ir svetimų vyrų skleidžiamos šilumos dėka, aš jaučiuosi gyvu žmogumi.