Pamenu, mano tėvukas kaime troboje ar kieme irgi visada klausydavosi Lietuvos radijo žinių.

Pats gyvenu sostinėje, todėl žiema ar vasara, kieme būnu tik tiek, kiek reikia – einu į parduotuvę, vaistinę ar pas daktarus, užtat turiu laiko žiūrėti televizorių. Regėjimas nebetinka skaitymui, todėl renkuosi Lietuvos televizijos programą, daug žinių ir iš mūsų šalies ir pasaulio, dar daktaro Unikausko laidą pažiūriu ir kokį filmą įdomesnį.

Penktadienį irgi kaip visada žiūrėjau žinias per Lietuvos televiziją ir ten kalbėjo apie pensininkus. Įsižiūrėjau, kas kalba, ir labai nusivyliau. Ekonomistas Raimundas Kuodis rodė grafiką, kad kūdikis yra vertas dviejų milijonų eurų, 40 metų žmogus yra vertas milijono, o 70 metų senelis – nulio. Ir paklausė, jei į greitąją skambintų dėl kūdikio ir pensininko, pas ką tuomet reiktų važiuoti. Suprask, važiuoti ir gelbėti reikia kūdikį, bet ne pensininką. Taigi, esu ne senjoras, ne senelis, esu – nulis. Jei reiktų persodinti širdį, galėčiau nebent tik už savo pinigus, kaip davė suprasti ekonomistas.

Labai baisu, kai taip kalba valdžios atstovas ir siūlo tai įrašyti įstatymuose. Aš suprantu valdžios žmones – eteryje visko prikalba, prieš rinkimus tai dar ir prižada. Bet tokio tiesaus pasakymo, kad valdžiai senjorai yra nuliai dar nebuvau girdėjęs. Galvoju, gal ko nesupratau, todėl paskambinau jaunystės laikų draugui, dirbusiam buhalteriu gamyklose, pasiklausti, kas ta Kuodžio kaštų ir naudos analizė. Man paaiškino, kad žiūrima visada į tai, kas apsimoka labiau, kai kažkas yra vertesnis už kitą.

Išeina, kad Landsbergis, Adamkus, naują knygą sukūręs Algimantas Čekuolis ar koks Regimantas Adomaitis yra nuliai? O tėvai šito ekonomisto irgi nuliai?

Vakare gėriau tablečių nuo spaudimo ir tik džiaugiausi, kad čia ne tas kartas, kai reikia greitosios. Nežinau, ką galvoja Lietuvos televizija, kodėl jinai leidžia tokiems ekonomistams propaguoti pensininkų engimą. Labai nusivyliau Kuodžiu. Pats jau žilsta, maniau, kad jis pensininkų, senelių pusėje. Pasirodo, jis geriausiai žino, kaip žmones vertinti ir kas vertas gyventi, o kas – nebe.

Noriu paklausti, kaip kitą kartą iš tikrųjų bus – ar pas mane važiuos greitoji? O gal būsiu paliktas numirt dėl kūdikio? Ar yra kokios eilės greitojoje, ar mus, senelius, daktarai siunčia į eilės galą? Jeigu taip, tai galėtų gal tada jau taip tiesiai pasakyti, kad kai tik išeini į pensiją, tai ne iš darbo, o iš tikrųjų tiesiai po velėna mums metas.

Nes kas iš tų nulių, juk jokios naudos. Turėtų būti labai gėda ekonomistui!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.