Taigi prieš keletą dienų teko skristi iš Vilniaus į Paryžių ir nugirsti erzinantį pokalbį. Kai atsisėdau į savo vietą prie lango, pastebėjau, kad oro uosto darbuotojai specialiu skysčiu purškė lėktuvo sparnus. Buvo daromas vadinamasis lėktuvo nuledinimas, kai ant jo purškiamas, priklausomai nuo oro sąlygų, karštas arba šaltas specialus skystis. Juo ne tik pašalinamas ledas, bet dar ir užtikrinama, kad jis kurį laiką nesusidarytų. Ši procedūra gal kažkiek kainuoja nervų vis kažkur skubantiems keleiviams, bet už manęs sėdėję ir procesą komentavę vyrai labiau nervino.
Du vidutinio amžiaus ir, žinoma, visų galų specialistai-keleiviai pradėjo keiktis ir koneveikti lauke dirbančius darbuotojus sakydami, kad jie užsiiminėja nesąmonėmis ir tik užlaiko lėktuvą. Vienas pradėjo skaičiuoti minutes ir, atrodė, nebegali nusėdėti vietoje, o kitas irgi neatsiliko ir skundėsi, kad jokio baisaus šalčio juk nėra, jog reikėtų purkšti lėktuvą.
Darbuotojams nuvažiavus į kitą pusę, jie dar labiau užsivedė ir jau savo žmonoms burbėjo, kad tokio užlaikymo dar nėra buvę ir kaip taip galima. Man buvo labai apmaudu, kai vietoje ramaus knygos skaitymo turėjau klausytis dviejų lėktuvo priežiūros „ekspertų“ keiksmų.
Vis dar negaliu suprasti, kodėl žmonėms taip sunku suvokti, kad mūsų gyvybių saugojimas yra svarbiausia pareiga oro uosto darbuotojams, o ne tos kelios minutės ankstesnio ar kiek vėlesnio skrydžio. Norėčiau, kad lietuvių mentalitetas nebebūtų toks, kad saugos diržai, saugus greitis ir kiti elementarūs saugos reikalavimai sugalvoti „erzinti“ mūsų tautą, o iš tikrųjų saugumas taptų mūsų gyvenimo būdo dalimi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.