Aš ir mano vyras – dirbantys visą darbo dieną. Iš namų išeiname septintą valandą ryte ir grįžtame šeštą vakare. Retorinis klausimas: kur man palikti du pradinukus mažamečius visą savaitę po vienuoliką valandų per dieną?
Jie sveiki, aš taip pat – nedarbingumo lapelio imti negaliu. Vežčiau seneliams, bet jie irgi dirba! Seimo ponai nurodė griežtai: vaikai iki 12 metų vieni būti negali. Atsakykite, mieli Seimūnai, vaiko teisių specialistai ar kiti kompetetingi šiuo klausimu asmenys, kaip elgtis man, kad mano vaikai būtų saugūs ir aš netapčiau asocialia mama? Per naktį net auklės nerasiu, net jeigu turėčiau tam pinigų.
Realybė: mano vaikai namie vieni, jie išauklėti normalūs vaikai, mokantys savimi pasirūpinti, mes su vyru porą kartų parlekiam jų „aplankyti“, atvežame šilto maisto ir vėl lekiame į darbą.
Labai nerimauju, nors žinau, kad mano vaikai moka išsikviesti pagalbą nutikus kokiam nelaimingam įvykiui, jau įsivaizduoju ir antraštę žiniasklaidoje: „Dar vienas skaudus vaikų nepriežiūros atvejis: palikti mažamečiai susižalojo, nežinia kur ir ką veikia jų tėvai“.
Štai tau ir socialinė rizika!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas, vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas Jan Maciejevski
Pirmiausia reikia pabrėžti, kad apribojimai palikti iki 6-erių metų vaiką vieną namuose bus taikomi nuo liepos 1 d. Kol kas šie apribojimai tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą nėra taikomi. Vis tik ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tėvai turi pareigą tinkamai rūpintis vaiko sveikata ir saugumu.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms ir ji apima ne tik tėvų teises, bet ir pareigas. Tai imperatyvus reikalavimas – tėvo ar motinos atsisakymas teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
Taigi, kiekvienu atveju tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą prieš palikdami atitinkamo amžiaus vaiką vieną namuose, turi įvertinti ar vaikas sugebės savimi savarankiškai pasirūpinti – ar esant poreikiui mokės pasikviesti pagalbą, kaip greitai tos pagalbos sulauks, ar atsiras atsakingų suaugusiųjų, kurie turės galimybę vaiku pasirūpinti, jeigu pasilikęs vienas vaikas pasijus nesaugiai, išsigąs. Pažymėtina, jog vaikas dėl savo amžiaus ir brandos gali nesugebėti tinkamai reaguoti situacijose, kuomet kyla pavojus jo sveikatai ar gyvybei.
Kol dar nėra įsigaliojęs naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų vadovautis bendraisiais protingumo principais, t. y. palikti namuose vienus galima tik tuos vaikus, kurie gali savarankiškai savimi pasirūpinti (pavyzdžiui, patys gali pasišildyti maistą ir pavalgyti; suvokia, kad reikia užsirakinti namų duris ir neįsileisti svetimų asmenų; esant reikalui turi galimybę paskambinti tėvams ar kitam suaugusiajam ir pan.).
Pažymėtina, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turės užtikrinti, kad vaikas iki 6-erių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Ši nuostata savaime nėra nukreipianti į atsakomybės taikymą už tokių reikalavimų nesilaikymą, kadangi įstatymas nenumato konkrečios atsakomybės už šiuos veiksmus. Šioje nuostatoje yra numatyta prezumpcija, jog jeigu tėvai be objektyvios būtinybės palieka vaiką iki 6-erių metų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, tai gali būti laikoma tėvų valdžios nepanaudojimu arba tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams.
Atsižvelgiant į tai, vaiko atstovams gali būti taikoma teisinė atsakomybė (pavyzdžiui, administracinė atsakomybė), o tuo atveju, jeigu tokie veiksmai sukėlė pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei – gali būti taikoma civilinė arba netgi baudžiamoji atsakomybė. Kaip ir dabar, po liepos 1 d. vaiko iki 6 metų palikimas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros savaime nelems vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybės, o tokios situacijos bus vertinamos bendrai tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigų vaiko atžvilgiu vykdymo kontekste.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, pažymime, kad tiek dabar, tiek po liepos 1 d., vaiko atstovai pagal įstatymą turi (turės) pirmumo teisę prieš kitus asmenis spręsti klausimus, susijusius su savo vaiko gerove, saugumu ir kt., todėl tiek vaiko palikimo namuose klausimą, tiek kitais klausimais, vaiko atstovai pagal įstatymą turi (turės) spręsti įvertinę vaiko socialinę brandą bei galimybę pasirūpinti savimi. Savo ruožtu už netinkamą tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą gali būti taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė.
Papildyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komentaru:
Rekomenduojame dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo karantino metu kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją. Tokia galimybė numatyta net jei vaikas pats neserga: „74. Švietimo įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir, esant būtinybei, prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomus vaikus, elektroninius pažymėjimus motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) ar globėjui išduoda vaikų ligų gydytojai arba šeimos gydytojai nustatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenka priežastį „Epideminė situacija“.“ Daugiau informacijos rasite ČIA.