Šiandien galime tik spėlioti, kaip Lietuva atrodytų dabar, jeigu būtų pavykę išvengti šios baisios istorinės dėmės.
Ne ką mažiau įdomu, kaip Lietuva atrodys dar po 80-ies metų. Žinant šiandieninę politiką, kai be jokios realios kovos kapituliuojama prieš emigraciją, kai net nebandoma realiai nieko keisti, o ramiai stebima ir kas ketvirtį perskaičiuojami išvykusieji ir toliau spėliojama, kiek dar išvyks.
Keistai šiandien atrodo godžių Lietuvos verslininkų ir neveiksnių politikų pradėtas vykdyti projektėlis – už grašius nesutinkančius vergauti lietuvius pakeisti imigrantais. Visiškai ignoruojamas faktas, kad kas dieną Lietuvą palieka vis naujas būrys jaunų, stiprių ir produktyvių lietuvių.
Vis dažniau emigracija madingai nurašoma natūraliam procesui. Kad ir kaip besistengtų įtikinti natūralumu, kažkodėl dar neteko girdėti apie dar nors vieną Europos ar taip vadinamą vakarietišką šalį, kuri tokiu natūraliu būdu būtų praradusi beveik trečdalį savo piliečių. Tokio masto emigracija nėra nei natūrali, nei normali šaliai, gerbiančiai savo piliečius.
Deja, bet vis dar užsimerkiama ir net nebandoma diskutuoti su jau emigravusiais ar besiruošiančiais emigruoti, net nebandoma ieškoti išeities, anaiptol – einama pigiausiu ir lengviausiu keliu.
Jau daugiau nei 10 metų gyvenu užsienyje, mieste, kur lietuvių populiacija lenkia Vilkaviškio populiaciją, bet nei karto nesu matęs čia apsilankiusio pramoninkų ar verslo atstovo, nesu girdėjęs apie besilankančius kokios nors profsąjungos atstovus, juk profsąjungos turėtų prisiimti didelę dalį kaltės dėl emigracijos, jie juk rūpinasi darbuotojo darbo sąlygomis. Net neverta kalbėti apie politikus, kurie diskusijai su vis dar Lietuvos piliečiais nesugeba atsiųsti net savo pavaduotojo ar pavaduotojų padėjėjo.
Nesu girdėjęs, kad kas nors iš politikų, būtų apsilankęs ir akis į akį pasidomėjęs, kodėl žmonės trenkėsi taip toli, į visiškai nepažįstamą šalį ir ten įkūrė savo verslus, savo parduotuves, restoranus, autoservisus, kirpyklas, kepyklas... Kodėl ne Lietuvoje, ko Lietuvoje jiems trūko ir ką reiktų keisti, kad kiti verslininkai neemigruotų, ko trūksta, kad galbūt kai kurie sugrįžtų.
Negirdėjau ir apie jokį besilankanti pramoninkų, ūkininkų, transporto ar statybos verslo atstovą, kurie bent pabandytų išsiaiškinti, kodėl lietuviai sutinka būti merkiami lietaus Anglijos ūkiuose, kodėl sutinka tūnoti Anglijos fabrikuose, kodėl sutinka kęsti drėgnus Anglijos vėjus statomuose dangoraižiuose, kodėl lietuviai verčiau renkasi vairuoti keistoje kelio pusėje, sau nepatogius sunkvežimius, bet ne lietuviškus, sau įprastus...
Per tiek laiko niekas net nepasidomėjo, ką būtu galima pakeisti Lietuvoje, kad bent dalis emigrantų sugrįžtų pas savo šeimas. Juk ne viską lemia tik atlyginimai.
Diskusijos, ko gero, jau nebesugrąžintų daugelio emigravusių, bet leistų Lietuvoje po truputi viską keisti ta linkme, kad emigruoti norėtų vis mažiau žmonių. Bet, deja, per pastaruosius dešimt metu tikra diskusija tarp dviejų viena kitai reikalingų pusių dar neįvyko – kol vieni tyliai protestuodami emigruoja, kiti apsimeta, kad viskas natūralu ir kontroliuojama.
Vis tik smalsu, kaip ateityje atrodys Lietuva, ar nenutiks panašiai kaip Anglijoje, kur už kas trečių durų gyvena ne Anglijoje gimę piliečiai, ar nenutiks taip, kad ir Lietuvoje už kas trečių durų gyvens piliečiai, kurie kalbės rusiškai, seks rusišką spaudą, televiziją, juk naivoka tikėtis, kad į Lietuvą pradės imigruoti vakarų europiečiai, kaip ir naivu tikėtis, kad ukrainiečiai ar kiti prabils lietuviškai.
Lietuvai lietuvių reikia taip pat kaip ir lietuviams jos. Galima suprasti politikų neveiksnumą, kartais atrodo, kad jie ten dar ne visi susiprato, jog gali veikti savarankiškai, o kita dalis jų ir komandiruotes mėgsta ne į bet kur, ne visi juk iki Biržu sugeba nuvažiuoti. Ir ką jiems čia veikti drėgname ir šaltame Anglijos mieste, kur nei jūros, nei saulės, net „full inclusive“ viešbučių nėra.
Bet norėtųsi tikėtis, kad Lietuvos verslo atstovai nustos kartoti, jau seniai išmoktas kalbas šiltose televizijų ir radijo studijose, kad išlys iš savo patogių kabinetų ir užmegs tikrą ryšį su emigrantais ir ilgai lauktas, tikras dialogas tarp lietuvių prasidės.
Norėtųsi tikėti, kad Lietuva pamažu nevirs svetimšalių žeme.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.