Stebint, kaip įdirgo ir iki raudonumo užvirė visuomenė pastaruoju metu, peršasi mintis – ar visuomenės kiršinimas nėra sąmoningas šiandienos politikų tikslas bei siektinas rezultatas? Antraip sunku suprasti, ko dar gali būti siekiama. Pakalbėkime apie vaikus.
Vaiko pinigai, buvę dirbančiųjų paskatinimo priemone, dabar bus mokami visiems tėvams. Taip, gaus visi, tarp jų po 30 eurų bus apdalinami ir visi „chroniai“, kurie neturi žalio supratimo apie vaikų ugdymą, bet galės nusipirkti daugiau pilstuko. Ir tik nepasakokite, kaip viskas bus sužiūrima ir kontroliuojama, o jei ką, parama bus teikiama ne banknotais, o būtiniausiomis priemonėmis. Tokie „prižiūrimi ir sukontroliuoti“ kūdikiai lūžusiomis kaukolėmis ir šonkauliais dabar kaip tik greičiausiai Kauno klinikų reanimacijoje bando atsikovoti gyvybę.
Koks buvo tikslas? Būti geriems pačiai silpniausiai, jokių prošvaiščių nematančiai visuomenės grupei, nes jai prisigerinti yra paprasta.
Jei jau kalbam apie chroniškus alkoholikus, vertėtų užgriebti ir alkoholio draudimus. Greit visame pasaulyje pagarsėsime kaip užsienietiškų žurnalų niokotojai, bet kaip važiavo prasigėrę alkoholikai su kepenų ciroze į ligonines, taip ir važiuoja. Tie, kurie „Vogue“ neskaito. Ir dar šekit jums po 30 eurų vaiko pinigų. O jei pajamos mažos ir šeimoje ne vienas vaikas, tai mokamos ir papildomos išmokos, nuo 15 iki kiek daugiau nei 28 eurų, priklausomai nuo amžiaus. Kas nesutinka su tokiais valdžios sprendimais – tie pavadinami vos ne tautos priešais, alkoholio/vaistų ir kitų sričių mafijos atstovais.
Įdomu, kas už tokias reformas prisiims atsakomybę, kai ims didėti gimstamumas būtent toje visuomenės grupėje, kuriai jau dabar reikia daugybės vaikų dienos centrų, materialinės, psichologinės ir visokios kitokios paramos, kurios nepatempia tie, kurie atsakingi už socialinę politiką.
Ar ir toliau graudinsimės, skaitydami, matydami, kaip daugybė vaikų pirmą kartą pamato jūrą? Kad jie neturi kuo apsiauti? Apsirengti? Užsikloti? Džiaugsimės, kad jei yra vaikų dienos centras, jame vaikai bent jau pavalgo ir turi galimybę paruošti pamokas, įgyti būtinų socialinių įgūdžių? O kas, jei tokio centro nėra, į kokią tuomet aplinką ir pas kokius tėvus jie grįžta, kokį pavyzdį mato?
Atrodo, kad po Mato nužudymo ir smurtą prieš vaikus draudžiančio įstatymo priėmimo nelabai kas ir pasikeitė. Trūksta Socialinės apsaugos ministerijos pozicijos ir informacijos, ką ji ir jos valdininkai daro, kiek deda pastangų, kad šalies šeimose mažėtų smurto, kaip vyksta šeimų kontrolė, priežiūra, kaip dažnai, kokios vykdomos prevencijos programos.
Kol kas panašu, kad tai palikta savieigai, kaip priklausytų pagal teisinį reguliavimą, ir nutikus eilinei nelaimei vėl neatsiras atsakingų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojos
Išmokos esmė – vaiko interesai
Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina DELFI teigė, kad išmokos vaikui esmė yra užtikrinti vaiko interesus.
„Todėl socialinės rizikos šeimoms „vaiko pinigai“ tiesiogiai pinigais nėra mokami, o išmokos teikiamos nepinigine forma: maisto produktais, drabužiais, avalyne ir kitomis vaikams būtinomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse, maitinimo talonais, paslaugomis ir kt.“, – nurodė ji.
Tuo pačiu S. Kulpinos tvirtinimu, siekiant užtikrinti vaiko poreikius, šeimoms, susiduriančiomis su socialine rizika, išmokos vaikui mokėjimo būdas parenkamas atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, rekomendacijas.
Žmonės skatinami būti pilietiškais
Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė savo ruožtu tikino, kad labai svarbu, jog kuo daugiau žmonių pastebėtų ir praneštų savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai apie atvejus, kai vaikas pastebimas alkanas, aprengtas ne pagal sezoną.
„Tokiu būdu į šeimą bus atkreiptas specialistų dėmesys ir suteikta pagalba, padedant šeimai savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, o kol tai nesiseka – prižiūrint ją atidžiau“, – aiškino ji.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme pernai metų pavasarį įtvirtintos nuostatos dėl smurto prieš vaikus. Jame, pasak D. Urbonaitienės, buvo apibrėžtos smurto rūšys ir tai buvo stiprus ženklas suaugusiesiems, vaiko šeimai ir svetimiems žmonėms, kad bet koks smurtas prieš vaiką yra nepriimtinas.
„Deja, visuomenės nuostatos keičiasi lėtai, nors džiugu, kad jau auga karta vaikų, kurių tėvai, spręsdami šeimos problemas, domisi pozityviąja tėvyste, kreipiasi pagalbos į specialistus, vaikų psichologus, o ne naudojasi atgyvenusiais „auklėjimo“ metodais“, – nurodė specialistė.
Ji taip pat paminėjo, kad SADM koordinuojama priemonė Kompleksinės paslaugos šeimai tam taip pat turės didelės įtakos: „Šiuo metu jau 46 savivaldybėse (per šiuos metus – visose) kompleksines paslaugas gali gauti bet kuri šeima, kuriai to reikia, nepaisant turimų pajamų, buvimo ar nebuvimo bedarbiu, socialiai remtinu, neatsižvelgiant į vaikų skaičių ir pan.“
Naujovė – nuo liepos 1 dienos
D. Urbonaitienė pabrėžė, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigalios bendras prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo modelis.
„Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ištisą parą veikianti vaiko teisių apsaugos sistema užtikrins vienodą praktiką, apsaugant ir ginant vaiko teises, o visoje šalyje bus vadovaujamasi tomis pačiomis vertybinėmis nuostatomis ir taikomi vienodi teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad nuo liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistema taps centralizuota“, – pasakojos specialistė.
Jos teigimu, naujai sistemai kruopščiai ruošiamasi: jau parengti ir derinami su praktikais Pirminio grėsmių vertinimo instrumentas ir Smurto atpažinimo lentelė, skirta visiems specialistams, suaugusiems, dirbantiems su vaikais: „Taip pat parengta Globėjų centrų veiklos ir vaiko priežiūros budinčio globėjo šeimoje organizavimo tvarka, rengiama atvejo vadybos tvarka, planuojama parengti ir apmokyti mobilių grupių specialistus pagal Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos koordinavimas“.
Direktorė išskyrė ir naudos teikiantį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.