Artinantis įlaipinimo laikui, patraukėme įlaipinimo vartų link. Belaukiant eilėje (buvo likę mažai laukiančių keleivių) prieina personalo darbuotojas ir sako, kad mes turėsime atiduoti savo rankinį bagažą. Klausiam kodėl? Gauname paaiškinimą, jog buvo skelbta informacija dėl ko, kas ir kaip. Atsakome, kad mes tokios informacijos negirdėjome – tuo metu sėdėjome kavinėje, kuri yra praėjus saugumo patikrą, ir per garsiakalbius nieko negridėjome. (P.S.: ausis mes plauname, kaip ir kitas kūno vietas). Darbuotojas gan chamiškai atšovė, kad ko mes ten sėdėjome? Negali būti, viskas turi girdėtis net lauke!
Mėginu darbuotojui leisti suprasti, kad tokią informaciją visi keleiviai turi girdėti aiškiai. Juk ne visi gali norėti skirtis su brangiais daiktais (pvz.: fototechnika, skraidykle). Juos į lėktuvo vidų be lagamino pasiimti ne visada įmanoma. Tai gali būti problema keliaujantiems. (Kas nutiktų, jei kas rimto įvyktų oro uoste, ir reikėtų evakuoti patalpas?)
Tada personalo darbuotojas jau įžūliai pasako, kad tuoj iš viso mums uždraus skristi (buvau visiškai blaivas ir nieko nevartojęs). Po klausimo, ką tokio blogo padariau, darbuotojas nerado atsakymo.
Štai koks aptarnaujantis personalas, kuris turi padėti keliaujantiems, ima grasinti! Štai ko Lietuvoje moko personalą ir dar būtent tą, kuris pasitinka ir išlydi ne tik mus, lietuvius, bet ir užsieniečius. Pasidaro ir smagu, ir gaila.
Kiek supratau, tokia klientų aptarnavimo kultūra yra standartas ir mažai kas pasikeitė per nepriklausomybės metus. Ar tokiu elgesiu lygiuojamės į Vakarų valstybes?!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.