Panašiai – tai apakęs nuo lietuvių anglų kalbos „žinių“. Pačioje pradžioje, kai broliai sveikinami atvykę, kalbama lyg draugų sambūryje, o ne oficialioje konferencijoje. Kalbėtojas (nežinau vardų) dvejoja, maždaug: „Ką čia dabar pasakyti man... Aaa... Na, tai turbūt sveiki atvykę... aaa... ir...“, kalba neužtikrintai, jaučiasi nesmagiai. Manau, tokiu atveju reiktų sėdėti ramiai, žiūrėti į reikiamą pusę ir tvirtai, aiškiai, oficialiai paskelbti: sveiki atvykę! O ne veblenti kaip mokinukui. Ir, žinoma, graži, aiški anglų kalba būtų privalumas...

LaVaras laikėsi brandžiai, bet broliams, akivaizdu, buvo nesmagu, kai reikėjo įtempus ausis klausytis ir bandyti nuspėti, apie ką klausimas, nes žurnalistų (?) anglų kalba tragiška. Net man pačiai, lietuvei, buvo sunku suprasti tą akcentą.

Na, o tas „atėmęs žadą“ klausimas... Paprovokuoti yra nieko tokio, bet jei jau provokuoji, tai daryk tai iki galo, o ne lok kiniškai azerbaidžaniečiui, ir džiaukis, kad va, pasakiau kietai, o manęs net nesuprato. Aš asmeniškai tik iš straipsnio teksto supratau, ką ji pasakė, ir nesistebiu, kad krepšininkui teliko sutrikusiai šypsotis, spėliojant, ar pati žurnalistė suprato, ką pasakė.

Vyresnėlis, mano nuomone, negalėjo iš svetimos gėdos gūžtis kėdėje, kaip darė jaunėlis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.