Pradėsiu nuo to, kad mano vaikas po mokyklos papildomai lanko būrelį. Kadangi dabar toks metas, jog pradeda anksti temti, iš būrelio vaiką pasiimu iškart po darbo. Ir štai visai neseniai atvykusi pasiimti vaiko, truputėlį anksčiau, sėdėjau ir laukiau koridoriuje.
Visi jau po truputį ruošėsi namo, kai netikėtai išgirdau trijų mergaičių pokalbį. Viena mergaitė paklausė kitos:
– Klausyk, o ką tu darytum, jeigu būtum pasaulio karalienė?
Paklausta mergaitė šiek tiek pagalvojo, tačiau neapsisprendusi teatsakė:
– Net nežinau... O ką darytum tu?
Mergaitė, kuri pirma uždavė klausimą, nei kiek nesutrikusi tvirtai atsakė:
– Aš priešinčiausi okupantams ir padaryčiau, kad Lietuvoje visiems būtų gerai!
– O taip, aš irgi, aš irgi! – jai pritarė likusios mergaitės.
Pasiklausius šių žodžių, man širdyje pasidarė taip šilta, akyse iš pagarbos man pradėjo rinktis ašaros. Baimė staiga išnyko, nes aš supratau, kad taip patriotiškai nusiteikę vaikai niekada neišduos mūsų Tėvynės.
Būdama motina, užsinorėjau apkabinti tas mergaites, tarsi jos būtų mano dukros. Supratau, kokia didinga yra mūsų tauta. Vaikai – mūsų ateitis ir su tokia augančia ir patriotiškai nusiteikusia karta mes sugebėsime įveikti visus sunkumus.
Tą vakarą dar ilgai negalėjau užmigti. Jaučiau pagarbą tokioms jaunoms ir ryžtingoms mergaitėms, mylinčioms mūsų šalį ir suprantančioms tikrąsias vertybes. Jos neužsimanė sau kalnų aukso, kokių nors materialinių dalykų. Jos galėjo pasirinkti ką tik panorėjusios, tačiau išsirinko kovą ir kitas, ne ką mažesnis jų noras buvo Lietuvos padėties gerinimas.
Didžiausia pagarba tų mergaičių tėvams ir mokytojams, kad sugebėjo išauginti tokį atsidavimą ir patriotizmą Lietuvai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.