Pavėluotai sveikinu VU studentus, kurie parodė savo vietą harvardams ir kembridžams sintetinės biologijos srityje. Ir tai yra žmonės, kurie garsina Lietuvos vardą, kurie YRA mūsų šalies ateitis.
Lietuva šiuo metu bando koncentruotis visur, kur tik įmanoma, ir tai yra gerai, na... iš dalies gerai. Vietoj to, jog koncentruotumėmės srityse, kur mes tikrai esame geri ir turime potencialo, mes bandome apžioti didesnį kasnį ir tada springstame: lėtai, skaudžiai bet springstame. Įsivaizduokite visą Lietuvos sektorių kaip vieną didelį patiekalą ir to patiekalo skirtingos dalys atstovauja skirtingus Lietuvos sektorius. Mes juk nevalgome visko iš karto, mes valgome nuosekliai, nekišame į burną visko, kas papuolė. Ir būtent taip aš dabar matau Lietuvą.
Vieni politikai sako – tvarkykime sveikatos sistemą! Kiti iš tribūnų šaukia – ne! Koncentruojamės Lietuvos gynybos sektoriuje! Kodėl?! Aš nesakau, jog šios sritys yra visiškai nuobodžios ir nesvarbios, bet tos skirtingos nuomonės yra tai, kas trikdo mūsų kaip šalies politinę sistemą ir potencialų augimą. Aš būsiu tas trečias ir šauksiu, o gal geriau susikocentruojame ties švietimo sistema ir viskas išsispręs ilgainiui. Aš suprantu, kad mūsų politikams yra labai nepopuliaru priimti ilgo laikotarpio(long-run) sprendimus, na taip... Kadangi jie nebus už tai įvertinti, juk visada reikia galvoti, kaip išsaugoti tą kėdę už trejų metų ir 364-ių dienų.
Lietuvos švietimo sistemoje (nekalbant apie darželius) prabuvau viso labo 8-erius metus ir patikėkite manimi tie, 8-eri metai tikrai nebuvo patys geriausi mano gyvenime. Dabartiniai Lietuvos moksleiviai yra labai apkrauti ir patiriantys gan nemenką spaudimą.
Įsivaizduokite pirmoką, nešantį 20 kg sveriančią kuprinę ant kupros, dar prie viso to – kūno kultūros kuprinę vienoje rankoje ir dailės (technologijų) reikmenis kitoje. Būtent taip aš matau beveik visus Lietuvos moksleivius. Lietuvos švietimo sistema taip pat kaip pati Lietuvos „valdymo“ struktūra nesikoncentruoja ties individualiu mokiniu ir jo galimybėmis., kam moksleiviui, kuris pasiėmęs A lygiu tokius dalykus kaip matematiką, fiziką ir informatiką, gali reikėti biologijos ar tos pačios muzikos pamokų? Tiesiog kam? Kodėl moksleiviai yra spaudžiami dalyvauti pamokose, kuriose pasakykim tiesiai šviesiai – tiesiog stumia laiką. Leiskim moksleiviams pasirinkti, kokių pamokų jiems reikia ir jie nori, ir leiskim jiems patiems planuotis savo laiką, o ne švaistyti pastarąjį veltui.
Ne paslaptis, kad gyvenu ir pats mokausi užsienyje, pasakysiu jums tik tiek – taip, čia yra geriau, bet visada yra laiko pasikeisti ir pačiai Lietuvai. Taip, mes neturim po 7-8-ias pamokas per dieną ir ne, mes nedarome po 7 dalykus 11-12-ose klasėse. Švietimo sistema čia yra koncentruota į patį mokinį. Aš suprantu, kad reikia bendro švietimo, bet jis negali tęstis iki pat 12-os klasės. Taip mes turime žinoti šiek tiek apie pačią muziką, ar apie tos pačios dailės kūrinius ir pamokos ypatybes, bet mes pamirštam, kad tai turi būti bendras suvokimas, mes neturime visi būti biologai ar chemikai, ar tie patys muzikantai. Mes pabaigę mokyklą jau turime būti susikoncentravę ties mėgstamu dalyku.
Šiuo metu esu 12-oje klasėje, ir aš iš viso mokausi tris dalykus, galiu daryti keturis, jeigu noriu, bet nedaugiau. Ir aš esu būtent susikoncentravęs ties savo dalykais, mano galvoje nėra tokių minčių kaip svarstymas eiti į pamoką tokią kaip muziką ar dailę, aš mokau man reikalingas pamokas, ir einu namo mokytis. Aš daugiausiai turiu tris pamokas per dieną, taip pamokos ilgis yra daug ilgesnis – dvi valandos, bet aš nei vieną dieną neturiu daugiau 2 pamokų, dažniausiai 3 dienos po vieną pamoką, ir likusios 2 dienos po 2 pamokas. Ir man lieka laikom viskam – tiek su draugais pabūti, tiek pakeliauti kažkur, jeigu yra net noras parašyti šį laišką.
Nuo 8-os klasės iki 10 klasės (orginaliai nuo 6 iki 10, bet aš atvykau 8-oje klasėje) moksleiviai turi po 5-ias pamokas, pamokos ilgis – viena valanda, būtent iki 10-os klasės mes turim tą vadinamąjį bendrąjį lavinimą, bet jau nuo 8 klasės mes renkamės dalykus, kuriuos norime daryti ateityje ir mokinio koncentracija prasideda jau nuo 8-os klasės. Taip, mes turime daug mažiau atostogų, aš sutinku su tuo, bet siurprizas jums – mes neturim namų darbų ir neturim nešiotis 5-ių vadovėlių kuprinėse, visko, ko užtenka, tai užrašų knyga, tušinukas ir pieštukas, dar skaičiuotuvas praverčia. Lietuvos mokiniai yra taip prispausti, kad jiems tie trys mėnesiai atostogų yra savotiška atgaiva, ir aš pilnai suprantu, pats nenorėčiau turėti po 8-is puslapius namų darbų per dieną.
Aš suprantu, kad kai kuriems kilo klausimas, kodėl koncentruotis būtent ties švietimo sistema, bet pagalvokite patys – tai išsprendžia viską, apskritai viską. Normaliai edukuoti žmonės yra Lietuvos ateitis, norite daugiau darbo vietų? Daugiau žmonių kurs savo verslus Lietuvoje, darys sutartis su užsienio šalimis, profesionalai pritrauks pasaulinio lygio kompanijas, išeitis – švietimas, „išraskime“ profesionalus, skatinkime žmones dalyvauti visuominėje ir paleiskim juos ta kryptimi, kur jie bus sėkmingi ir naudingi. Norite geresnės valdymo sistemos? Žmonės, kurie turės geresnės patirties ir apskritai geresnį supratimą tokiose srityse kaip politikoje tarnaus mums daug geriau ir naudingiau. Švietimas atsako į visus klausimus ir išsprendžia visas problemas.
Švietimo ministrė neseniai priėmė reformą sakančią, jog moksleivių atostogos sutrumpintos dviem savaitėmis, ir kas iš to? Ne mokslo metus reikia ilginti, o keisti pačias programas, kas iš to, jei moksleivis turės lygiai tokį patį pamokų skaičių einant mokslo metams? Jis tas dvi savaites žiopsos į lentą ir nieko neveiks, arba išvis net nepasirodys mokykloje, o mokytojai bus priversti dirbti papildomas dienas ir valandas – bet apie tuos kitą kartą, nes ten išvis skaudi tema yra. Modernizuokite programas, nežiūrėkit į viską abstrakčiai, darykit taip, jog mokinys būtų susikoncentravęs veikti ten, kur jam pasiseks arba jis jose yra geras, ir galų gale klausykite pačių mokinių, atsikimškite tas ausis, nes mokiniai tą visą „košmarą“ patiria ir jie tikrai yra geriausi žmonės, kurie jums gali patarti.
Linkiu Lietuvai valgyti tą patiekalą nuosekliai ir apgalvotai, o ne viską iš karto, koncentruokitės sektoriuose, kur Lietuva yra sėkminga, o ne visur, kur papuolė. Ne vienas žmogus yra patyręs – kąsdamas per didelį kasnį visada paspringsi.
Moksleiviams linkiu daug kantrybės ir skatinti Lietuvą eiti teisingu keliu, nes be jūsų nebūtų to 141-o žmogaus Vilniuje, Gedimino prospekte.
Ačiū ir sėkmės.
Education is the most powerful weapon which you can use to change the world.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.