Lygiai taip, kaip didžioji dauguma dirbančiųjų, kaupiu II pakopos pensijų fonde (beje, tokių kaip aš yra 1,2 mln., praktiškai pusė Lietuvos). Tik galbūt ne visi šie žmonės savo ateitimi domisi pakankamai akylai – kitaip šiandien pasipiktinimo triukšmas būtų kurtinantis.

Kad kažkas keisis akivaizdu buvo seniai, tik norėjosi tikėti, jog laukimas buvo atsargaus planavimo, o ne nekompetencijos pasekmė. Deja.

Paanalizuokime, ką apie sistemą sugeba išlementi patys jos kūrėjai. Štai Sauliaus Skvernelio atsakymas į klausimą, kaip gyventojai bus skatinami kaupti pensijai: „Nebus tas pats modelis taikomas, koks dabar yra. Mes pristatysime projektėlį, tada ir kalbėsime apie konkrečius dalykus“. Nežinau, kaip jums, bet man į akis iškart krenta du dalykai:

Pirma, projektėlis, Premjere? Kas jums labiau asocijuojasi su projektėliu: rimta šalies socialinės sistemos reforma ar pusiau teisėtas susitarimas kažkur už uždarų durų? Gerai, tai tik vienas žodis, bet juk S. Skvernelis jį pasirenka ne bet kada, o pirmąkart komentuodamas būsimus pokyčius. Panašu, kad ir jam pačiam kyla ne itin profesionalios asociacijos – kažkas kažkaip susukta, ne visai aišku kaip ar kodėl. Iki projekto netempia – bus projektėlis.

Antra – jūs nežinote, kaip konkrečiai viskas pasikeis? Pala pala, o tai kas tada žino? Smagu, kad galite pasakyti, jog pasikeitus sistemai jos veikimas keisis, bet juk tai tušti žaidimai žodžiais. Jei aš moku meistrui, kad jis suremontuotų mano virtuvę, tada šis viską išgriauna, sumaitoja ir išardo, bet į mano klausimą kas toliau atsako: „Nežinau, kažkas bus, negalime va dabar dar šnekėti apie tai, kas konkrečiai, bet kažkas vis tiek bus“, tai aš, ko gero, susiprasčiau, kad jis nekompetentingas meistras. O čia kalbame ne apie plyteles ir tapetus – čia kalbame apie kas antro lietuvio ateitį.

Tuo tarpu Linas Kukuraitis šneka lyg ir aiškiau, bet, panašu, prasilenkdamas su faktais. Teigiama, kad planai suderinti su socialiniais partneriais. Šie partneriai dar tame pačiame straipsnyje komentuoja, jog nieko panašaus – ne tik, kad nesitarta, net nepranešta.

Toliau ministras kalba apie gyventojų supriešinimą. Esą dabartinė sistema atsuka skirtingų lietuvių interesus vienas prieš kitą. Vienas klausimėlis – kaip tiksliai jūsų siūlymai šiuos interesus planuoja apjungti? 1,2 mln. gyventojų, iš tiesų susirūpinusių savo ateitimi, tuojau nudegs ir jūs tai vadinate suvienijimu?! Juk panašu, kad nieko panašaus į dialogą čia nebuvo – viršūnė priėmė sprendimą ir taškas.

Galbūt aš klystu – tikrai yra išmanančių šiuos klausimus geriau. Bet kaip turėčiau jaustis, kai politikai pasakoja savo versiją, o netrukus yla išlenda iš maišo, arba kai jie patys nelabai susigaudo, ką tiksliai padarė ir kaip tai pagelbės. Panašu, jog reformos vyksta kaip tikro darbo simuliacija, eilinį sykį ieškanti ką uždrausti ir panaikinti, ne kaip skatinti ir palaikyti. Tikrai, sutinku. Projektėlis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.

Komentuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Suprasdamas, kad pensijų klausimas labai jautrus, ministras L. Kukuraitis, nelaukdamas, kol bus galutiniai sprendimai, informavo visuomenę kas šiuo metu svarstoma projektų stadijoje.

Svarbiausias dalykas, dėl kurio yra apsispręsta – į pensijų fondus nebus pervedama „Sodros“ įmokos dalis, tuo pačiu ateityje nemažės su tais pervedimais susijusi jų socialinio draudimo pensijos dalis.

Šiuo sprendimu siekiama nepriešinti dviejų sistemų, o surenkamas dirbančiųjų įmokas skirti esamų pensininkų situacijai gerinti.

Tiek esami tiek būsimi dalyviai bus skatinami ir toliau kaupti lėšas būsimai pensijai savo lėšomis, taikant valstybės paskatas.

Dėl kitų pensijų kaupimo sistemos tobulinimo aspektų dar bus diskutuojama, tačiau siekiama, kad šis sistema būtų patraukli, saugi, efektyvi ir sudaranti paskatas pačiam žmogui kaupti ir sukaupti lėšų senatvei.

Ministras patvirtina, kad nei vienas su pensijomis susijęs teisės aktų projektas neaplenkia ir neaplenks socialinių partnerių – Trišalės tarybos, Socialinio draudimo tarybos ir Pensininkų tarybos ir kituose formatuose.