Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Tikriausiai dauguma artimoje aplinkoje yra pastebėję tą nusistatymą, jog visi valdžioje esantys – totalūs idiotai (asmeniškai, taip negalvoju), kad šalyje nieko gero nelauk, kad aplinkui vieni vagys ir sukčiai, taip ir norintys apgauti kiekvieną kelyje sutiktą pilietį. Nuo ko viskas prasidėjo? Jei kada sau bandėte atsakyti į šį klausimą, tikriausiai susidūrėte su visišku konfjūzu, susipainiojimu: kuri priežastis yra tikroji, pirmoji ir t.t. Priežastis paprasta: į šį klausimą nėra vieno teisingo atsakymo ir tikrai įveikti šalies vidinius demonus, sunkumus vieno recepto neužteks.
Paskutiniame naujos valdžios draudimų maratone ir visišku jaunimo balso ignoravimu (netikima apklausa, dėl mokinių ketinimų emigruoti), supratau, kad toliau tylėti nebegalima. Jeigu, Gerbiami politikai (įsivaizduojate, man dar apsiverčia liežuvis taip kreiptis, o kodėl – suprasite perskaitę visą laišką). Taigi, jeigu, Gerbiami politikai yra kurti, akli, metas baksnoti kiekvieną opią problemą ir pateikti viziją, kurios taip trūksta politikų galvose, nors Erkiulis Puaro pasakytų, kad jų yra užmigusios pilkosios smegenų ląstelės, jei nesugeba rasti šalies vizijos ateinančiam dešimtmečiui. (Reformos po kiekvienos kadencijos, puikus to įrodymas).
Todėl, žingsnis po žingsnio, pateiksiu problemas ir receptus juos likviduoti.
Pasitikėjimas Seimu kritęs žemiau grindjuostės (plintuso), vadinasi, reikia esminių pokyčių politinėje sistemoje, ypaš parlamento. Sumažinti parlamento išlaidas ir padidinti Seimo nario darbo efektyvumą, skaidrumą tokiu būdu: Seimo narių skaičius – 101, padėjėjų – ne daugiau 2; Seimo nario atlyginimas – 4 minimalūs darbo užmokesčiai, padėjėjo – 2 minimalūs darbo užmokesčiai; jokių rinkimų pagal partijų sąrašus; asmuo negali būti Seime daugiau nei 3 kadencijas.
Politinėje veikloje uždraudžiama dalyvauti asmenims, buvusiems daugiau nei dviejose partijose. Sukauptas lėšas skirti papildomai į tas šalies sritis, kurios atsako už mūsų visų saugumą: gydytojai, ugniagesiai, policininkai ir kt. Pastatų renovacija ir algų kėlimas. Tiesioginis lėšų paskirstymas atimant galimybę vadovams realizuoti lėšas kitose srityse. Garantuoju, jog po kelių darbo mėnesių, parlamentarai greičiau ras būdų, kaip sumažinti Lietuvos gyventojų socialinę atskirtį bei kitas aktualias šalies problemas. Gal atsiras drąsi politinė jėga/koalicija, kuri nuspręs šitaip darbuotis visą kadenciją?
Švietimas. Mūsų ateitis kūriama jau pirmos klasės suole. Pradinukai jau dabar naudojasi išmaniaisiais telefonais, bet apie saugumą infromacinėje erdvėje mūsų piliečiai menkai išprusę. Reikia nuo mažų dienų išmokyti kiekvieną identifikuoti internete esančius pavojus, spragas, kiekvieno asmens privatumo politiką ir teises bei galimus sprendimų būdus susidūrus su problemomis. Ugdyti kritišką mąstymą, kad kuo mažiau nedraugiškos šalys turėtų galimybių manipuliuoti svarbiais šalies klausimais. Identifikuoti, likviduoti pavojaus galimybę.
O toliau paprastesne kalba: kiekvienoje pamokoje privalo būti po du mokytojus. Vienas vyresnis, kaip mentorius, kitas jaunesnis, kaip mokytojo dešinioji ranka ir tiltas tarp mokinių ir kt. mokyklos darbuotojų. Dviguba jėga pagelbės pakeisti patį mokymosi procesą. Antras mokytojas bus ką tik baigęs studijas arba netgi vienas iš mokinių. Tokiu būdu vienu šūviu nušausime kelis zuikius: mažiau skaitymo per pamokas, daugiau interaktyvumo, įdomumo ir padidintas mokyklos, mokytojų prestižas. Tai puiki terpė diegti naujus mokymosi būdūs. Galu gale, tapkime pirma šalimi pasaulyje, kurioje pamokų metu būtų mokytojas ir robotas. Skatinkime verslo atstovus burtis prie mokymosi procesų. Receptų yra ir daugiau, jais pasidalinti galėtų ir įvairių sričių specialistai.
Atstumtieji regionai, miegančiosios gražuolės sindromas. Vizija. Kardinali savivaldų reforma. Kiekvienas regionas savitas, kiekviena savivaldybė atsakinga už savo miesto ekonomiką. Tegul miestų merai pritraukia investicijas, tegul vietos bendruomenė pati nusprendžia, ko jai reikia: gamyklos, kaimo turizmo, tapti naujų technologijų traukos centru ar pasinerti į virtualios realybės skleidėjų rolę mūsų šalyje. Žmogus turi jausti, kad jis yra reikalingas savo regionui, toje darbo sferoje. Vizija tokia, kad kiekvienas miestas turėtų savo vizitinę kortelę. Kuo daugiau užimtumo regione, tuo daugiau investicijų!
Kiti receptai. Reikia investuoti į regionus, į žmones, skatinti jaunas šeimas kurtis ne tik didmiesčiuose. Valstybė turi palengvinti būsto įsigijimą jaunoms šeimoms, nes tai opiausias joms klausimas. Valstybė palengvina įsigyti būstą, jeigu šeimoje gimsta du vaikai. Padedame jaunoms šeimoms kurti gyvenimą Lietuvoje, didiname šalyje gimstamumą. Atsisakyti simbolinių išmokų, verčiau investuoti į jaunas šeimas, per būsto įsigijimą. Tokiu būdu parodyti, jog šalyje esi vertinamas ir laukiamas pilietis. Tokia politika galioja mažiausiai 10 metų.
Draudimai. Mokesčiai. Raginu kiekvieną politiką labiau galvoti, kaip paskatinti žmogų, elgtis pilietiškai, gyventi sveikiau, atsakingiau. Užteks galvoti, kaip čia nubaudus žmogelį, kur čia dar uždėti mokestinę naštą. Pakaks draudimų. Suteikite daugiau galimybių reikštis piliečių saviraiškai, neapmokestinkite kiekvieno posūkio, hobio, jeigu norite realiai ištraukti milijoną iš šešėlio. Čia tik pavyzdys. Nes visi nauji draudimai, nelogiški apmokestinimai skatina paprastą žmogų pasukti ydingu mąstymo keliu: „jeigu sąžiningai dirbsi, mokėsi drakoniškus mokesčius. Reikia nusukti deklaracijas, nuslėpti pajamas” ir pan.
Parengti visiškai naują su darbo ir mokesčiais susijusių institucijų bendravimo politiką: ne ieškoti tariamų nusikaltėlių, negąsdinti paprastų žmonių baudomis, bylomis, o skatinti atsakingą, pilietišką elgesį, skirti premijas, lengvatas tiems, kurie rodo gerą pavyzdį per metus ir pan. Nuimti naštą nuo smulkaus verslo. Tegul institucijos padeda, o ne gąsdina. Šalyje pats metas naikinti biurokratinį marazmą, kai kalbame apie skolų, permokų grąžinimą. Kai žmogus turi sumokėti valstybei, institucijos greitai tarkuoja, palikdama labai mažą laiko terminą apmokėjimui, antraip grasinama anstoliais. Kai valstybė skolinga žmogui, institucijos sugeba, kad ir keliasdešimt eurų pervesti tik po gero pusmečio. Sakykite, kiekvienais metais girdint tokias pan. istorijas, ar paprastas žmogelis dar nori būti šalies patriotu, pilietiškai mąstyti, gyventi tokioje apnuodytoje aplinkoje? Tokių skaudžių pavyzdžių galime rasti kiekvienoje srityje. Tai glumina, liūdina ir pykina vienu metu. Gaunant tokią emocinę dozę, per asmeninę patirtį, per draugų, artimųjų aplinką, nori nenori imi galvoti apie emigraciją.
Pagarba. Nustokite nuolat drausti, versti pilietį daryti tą, aną. Pvz., „Vėliavos neiškelsi per šventes – bauda, prigausim rūkant sūktinę – kalėjimas“. Kol patys savo noru nekelsim vėliavos, be prievartos, o su pasididžiavimu, kad esi Lietuvos pilietis, kol patys nesirūpinsime savo sveikata, tol, deja, nebus pilietiškai stiprios šalies. Šalies, kurioje gera būti, kurioje jauti, jog esi žmogus, o ne statistinis vienetas. Ir tada, nebereikės šaukti, kad tas, anas nenori ginti savo žemės. Tokiu atveju bus didesnis atsparumas užsienio skleidžiamoms pagundoms, kurios saldžios tik kurį laiką, nes tai atėję ne iš gimtos žemės. Bet toks suvokimas turi pereiti per kiekvieną, asmeniškai, per personalizuotas patirtis.
Valdžia ir jos tarnautojai turi pasitikėti savo piliečiais. Politikai turi suprasti, jog gana mąstyti apie liaudį, kaip apie visiškai bejėgį, neatsakingą darinį, kurį nuolat reikia drausminti, gąsdinti, riboti, abejoti. Tai klaidingas, trumparegiškas politiko mąstymas. Kuo labiau riboji save, savo aplinką, tuo daugiau draudimų nori prikurti. Pats metas pasitikėti žmonėmis, pats metas nustoti aiškinti, kaip kas turi gyventi. Kurkite pozityvią aplinką, o ne draudimų ir mažo pasitikėjimo atmosferą. Kiekvienas čia gyvenantis turi jaustis esantis svarbus ir reikalingas.
Idėjų pateikta tikrai daug. Tad, mieli Tautos atstovai, pakelkite užpakalius ir pirmyn prie darbų! Tauta jau seniai laukia akivaizdžių rezultatų. Sutelkite jėgas ir pradėkite reformas daryti ne vienai kadencijai, o mažiausiai dešimtmečiui. Didžiausios sėkmės ir supratimo, ką darote patekę prie valdžios vairo.
P.S. O dabar kreipimasis į paprastą Lietuvos pilietį:
Problemų - receptų sąrašą galima pildyti ir pildyti. Jeigu manote, kad Jūsų pilkosios smegenų ląstelės dar neužmigo amžinuoju miegu, kviečiu burtis prie pilietinės iniciatyvos „Problema? Receptas!“ ir dalintis pastebėjimais ir tų problemų sprendimo būdais. Kviečiu ir DELFI prisijungti, sukurti specialią svetainę ar vietą, kur būtų talpinamos šalies opiausios bėdos ir jų sprendimo receptai, pasiūlymai. Tegul jungiasi, kuo daugiau šalies regionų!
Kas savaitę ar dvi, redakcija piliečių vardu pateiktų šį sąrašą šalies premjero pareigas einančiam politikui. O mėnesio pabaigoje teirautųsi, kaip sekasi spręsti tas iškeltas bėdas. Kviestis į pokalbį, tiesioginę transliaciją, nuoširdžiam atsiskaitymui prieš pilietišką auditoriją. Raportuoti, kas iš atsakingų asmenų, institucijų vilkina darbus, kas laiku ir kokybiškai juos atlieka. Kieno reikalauti atsakomybės, o kam kabinti laurus.
Be mūsų visų kontrolės reikalai nepajudės. Tik taip Lietuvoje galime susigrąžinti pozityvumą, per realius pokyčius, per problemų iškėlimą iš pačių žmonių ir pamirštų regionų. Jei jau Tautos atstovai nesugeba to pamatyti, parodykime. Ištieskime jiems pagalbos ranką ir apšvieskime kelią, kuriuo, mūsų visų manymu, Lietuva turi eiti.
Reikia susigrąžinti prarastą iniciatyvą ir siekti to, ko širdis išties trokšta. Taigi, Lietuvos Pilieti, ar tu ir toliau lauksi, kol kaimynas eis išreikšti pilietinę poziciją, ar būsi pirmas, kuris parodys pavyzdį? Patikėk, jei taip bent trečdalis veiks, nebereikės laukti kitų, žiūrėti aplinkinių. Tiesa, jeigu tave tenkina visa ši situacija Lietuvoje, tu tiesiog gali ignoruoti šį mano prašymą ir neprisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Problema? Receptas!”. Ir pabaigai seniai žinoma tiesa: „Norint pokyčiams įvykti žmoguje, jis turi ne tik jų panorėti, bet ir pats imtis juos įgyvendinti“.
Taikos visiems ir drąsos apsisprendžiant!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.