Tikrai nebuvo ji atostogauti, kur šilta, vilkėti gražius rūbus, ar turėti prabangų telefoną. Niekada net nekilo mintis, nei skųstis, nei verkti, nei dejuoti – čia tikrai ne mano svajonė. Aš nekalbu net apie streikus ar kumščių daužymą per stalą – čia ne mano svajonė. Pavydėti ar lipti kitiems per galvas – tai nebuvo mano svajonės dalis.
Mano svajonė buvo paprasta ir tuo pačiu sudėtinga, lengva, bet sunkiai įgyvendinama, atrodo, maža, bet vos užteko gyvenimo ją įgyvendinti, kokia ji didelė. Savo svajonę galėčiau apibūdinti tik dviem žodžiais – graži šeima. Juk graži šeima ir buvo kojos ant kurios stovėjo mūsų šalis.
Graži šeima buvo ta mažutė dalis, iš kurios ir susidėjo mūsų šalis. Graži šeima ir buvo motyvas, siekis ir namui, ir atlyginimams...
Viskas atėjo vėliau gyvenime, viskas susidėjo į savo vietas, kaip tos knygos lentynoje – ir viskas tik tam, kad išsipildytų svajonė, todėl jaučiuosi be galo laimingas. Kiekvieną vakarą, atsigulu į lovą ir prieš miegą niekada nėra taip buvę, kad gailėčiausi savo nors vienos nugyventos dienos.
Yra dalykai, kuriuos aš regiu ir kurie mane neramina... Aš jaudinuosi dėl jūsų svajonių – jos labai mažos ir menkavertės. Jaudinuosi, nes matau, kad visi pikti kaip širšės ir pykstatės, draskote vienas kitą dėl tų vienadienių svajonių. Iš šalies pažiūrėjus, man kartais atrodo, kad šalis yra kaip avilys, pastatytas žvyro karjere, kuriame nežydi gėlės... Kadangi nežydi gėlės, bitutėms nėra darbo, jos pešasi tarpusavyje, kiek kas uždirba avilyje.
Bitutės pavydi, kad kitos bitutės kitame avilyje uždirba daug daugiau... Ir apskritai, 1 mln. bitučių paliko avilį, iškrido į ten, kur žydi gėlės, kur yra darbo... Avilyje liko tik pasenusios bitutės, apsvaigę ir tingūs tranai ir armija jaunų bitučių, pasiruošusių palikti irgi avilį... Bičių karalienė avilyje ir ta prikirptais sparnais...
Ir viskas, ką girdžiu, ir matau, tai tik pasiūlymus, perdėlioti korius avilyje vienaip ar kitaip, vienoms bitutėms truputelį duoti daugiau sirupo žiemai, kitoms mažiau, vienas bitutes apkrauti prievolėmis, o kitas – privilegijomis.
Visa tai matant ir juokinga ir graudu, kaip ir iš to bitininko, kuris kiekvienais metais perdažo avilį naiviai tikėdamasis, kad bitutės atneš daugiau medaus... iš žvyro karjero. Arba perdėlioja korius iš kairės į dešinę, tikėdamasis stebuklo.
Metas yra suprasti, suvokti, pripažinti, kad kaip ir kiekvieno avilio sėkmės paslaptis, taip ir sėkmingos valstybės paslaptis slypi stiprioje gražioje šeimoje.
Juk kas beatsitiktų yra tik šeima ir artimieji, kurie gali padėti vienas kitam, o ne atlyginimai, pareigos, namai ar turtas. Stipri šeima yra ne tik valstybės pagrindas, bet ir vakcina nuo emigracijos.
Kaip kiekvienas bitininkas supranta, kad avilyje turi buti sveikos ir stiprios bitutės, taip ir kiekvienas politikas turi tai žinoti. Jei bitininkas supranta, kad ateis žiema ir bitutėms reikės peržiemoti su vaikučiais, kiekvienas politikas turi suprasti aiškiai, kad Lietuvos žmonės irgi nori peržiemoti su vaikučiais.
Viskas turėtų buti aišku ir suprantama, kam reikalingos bitutės, kurios saugo avilį, ar kam reikalingos bitutės, kurios gimdo kitas bitutes, ar kam reikalinga ta, kuri vadovauja?
Viskas yra tam, kad būtų graži ir stipri šeima. Lygiai tas pats ir valstybėje, tiek mokytojai, tiek gydytojai, tiek policininkai ar kariškiai, ar teisėjai, turetų žinoti, kam jie reikalingi.
Ne tam yra mokami atlyginimai, kad būtų mokami ar pakeliami tik tam, jog kitos šalys moka daugiau – jie turi būti mokami už gražią ir stiprią šeimą, toks tikslas.
Jei ir kvailam bitininkui aišku, kad žvyro karjere nežydės gėlės, verslininkai ir politikai turėtų nebeturėti vilčių tikėti stebuklais. Jei sugeba žmonės išarti dirvonus ir apsėti gėlėmis, kad bitutės turėtų darbo, tai verslininkai ir politikai turi išarti dirvonus, jog sukurtų naujas darbo vietas.
Viskas labai paprasta avilyje, turetų būti paprasta ir šalyje. Jei avilyje apsvaigusius ir niekam nebereikalingus tranus išmeta lauk, kam reikalingi apsvaigę, tingūs politikai, valdininkai?
Jei karalienė avilyje nebesusitvarko su savo pareigomis ir dėl to avilį paliko 1 mln., ką su tokia karaliene daryti?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.